Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-07 |
Klaipėdos savivaldybė praneša, kad jau rengiamasi vienam iš didžiausių Klaipėdos pilies bokšto atkūrimo iššūkių – ketvirtadienio rytą ant piliavietės šlaitus jau praaugusio mūro sienų bus keliama stogo konstrukcija.
Daugiau nei 30 tonų sveriantis bokšto smailės karkasas su dalimi pritvirtintų gegnių turi būti ne tik užkeltas ant raudonų plytų sienų, bet tai turi būti padaryta preciziškai tiksliai – 12 jo sijų turi sutapti su 12 bokšto metalinių sutvirtinimų, o tvirtinimo ertmės turi „sueiti“ milimetras į milimetrą.
20 metrų aukščio bokšto smailė bus keliama į 30 metrų aukštį, tam pasitelktas 400 tonų galios kranas, svoris – daugiau nei 30 tonų – tik preliminarus (tikslus svoris bus išmatuotas tik pakėlus konstrukciją nuo žemės).
Planuojant darbus ypač svarbios meteorologinės sąlygos, bent kiek stipresnis vėjas gali būti rimtas trukdis sujungiant dvi bokšto dalis.
Numatoma, jog bokšto sienų ir jo smailės sujungimo darbai truks visą dieną. Darbus pradėti planuojama nuo 8 val. ryto.
„Norėjome prieš Jūros šventę, bet tai tas, tai tas”, – prieš keletą savaičių „Atvirai Klaipėdai“ sakė šiuo darbus vykdančio rangovo – bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.
Balandį, savo meravimo šimtadienio proga surengtos spaudos konferencijos metu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus informavo, kad bokšto statybos buvo kuriam laikui sustabdytos. Taip esą nutiko dėl to, kad bokšto buvo statomas tik „per pusę plytos storio“, neišspręstas buvo ir jo sandarumas drėgmei.
„Pataisys projektinę dalį, kad pastatas būtų tvarus. Jei statome jį kaip traukos objektą, tai toks jis ir turi būti“, – tada teigė meras, užsiminęs apie vykstančias diskusijas ir dėl bokšto įveiklinimo.
ISTORIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausiu renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų, ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas. Konkursą laimėjęs „Pamario restauratorius“ iš pradžių šiuos darbus įsipareigojo atlikti už 3,38 mln. Eur, tačiau šiuo metu suma jau yra padidėjusi iki 3,962 mln. eurų.
Tragiska pilis, be rysio. Neisnaudotas plotas, jeigu pilis nera originali tai nereikia ir tos butaforijos. Boksto vidus kaip maxima o ir pati virsune visiskai nenaudinga. Jau geriau padarytu viska is stiklo, butu bent patalpos su langais ir forma adekvati. O dabar visa ta virsune tik voratinkliai ir maximines metalines sijos be langu…
nesibark, bus gera tupykla kirams. Brangoka, bet mes ant Lietuvos tokie vieninteliai