Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-08 |
Ketvirtadienio rytą ant statomo didžiojo Klaipėdos pilies bokšto užkelta stogo konstrukcija. Nors buvo skelbiama, jog darbai itin sudėtingi ir gali trukti visą dieną, jie pavyko itin sklandžiai. Jau po pusvalandžio darbininkai kalbėjo, jog pusė varžtų susukti.
Daugiau nei 30 tonų sveriantis bokšto smailės karkasas su dalimi pritvirtintų gegnių turėjo būti užkeltas preciziškai tiksliai – 12 jo sijų turėjo sutapti su 12 bokšto metalinių sutvirtinimų, o 48 tvirtinimo ertmės turėjo „sueiti“ viena su kita.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Turėjome ilgai laukti palankaus oro, nes bet koks stipresnis vėjas, jo gūsiai būtų labai blogai. Kitas dalykas – konstrukcija yra 30 tonų. Metalai, mazgai, keliant stebima kaip jie dirba, kad keliant koks varžtas nenutrūktų. Konstrukcija susideda iš 12 kolonų ir kiekviena kolona užsibaigia plokštėmis su kiaurymės. Tokios pat plokštės yra ant bokšto – iš viso 48 taškai. Ir paklaida – 2 milimetrai. Konstrukciją pagamino mūsų subrangovai klaipėdiečiai, bendrovė „Sigromas“, – pasakojo rangovo – UAB „Pamario restauratorius“ – vadovas Aldas Kliukas.
Anot jo, konstrukcijos kėlimui kranas buvo atsivežtas iš Vilniaus – jis priklauso vienos belgų firmos padaliniui.
Pasak A. Kliuko, toliau reikės tęsti mūrijimo darbus, likusių špiliaus medinių konstrukcijų įrengimo darbus, dėti plokščiąsias čerpes, kurias restauratoriai vadina bebro uodega.
„Tai bus darbelis su iššūkiais, nes nuo tam tikros altitudės reikės daug čerpių pjaustyti“, – sakė A. Kliukas.
Numatomas bokšto aukštis – 47 metrai. Toks pastato aukštis yra nurodytas istoriniuose šaltiniuose. Bokštas suprojektuotas išnagrinėjus išlikusią istorinę medžiagą, įvertinus panašaus laikmečio kitų Europos pilių architektūrinius sprendimus.
Pasak Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko, šiuo metu jau yra atlikta darbų už 2,4 mln. eurų, o visos sutarties vertė siekia 3,9 mln. eurų. Visus darbus numatoma užbaigti kitų metų gegužę.
Balandį, savo meravimo šimtadienio proga surengtos spaudos konferencijos metu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus informavo, kad bokšto statybos buvo kuriam laikui sustabdytos. Taip esą nutiko dėl to, kad bokšto buvo statomas tik „per pusę plytos storio“, neišspręstas buvo ir jo sandarumas drėgmei.
„Pakeitėme sprendinį dėl sienų storio, nes viršutinė dalis pagal projektą turėjo būti tik per pusę plytos. Statinys turi ilgai stovėti, kaip senoji pilis, tad perskaičiavo konstrukciją, pastiprino patį konstruktyvą, priėmėme sprendimą visą cilindrinę bokšto dalį mūryti per plytą, įdėti papildomi sustiprinimo žiedai, perskaičiuota pati metalinė konstrukcija, bet tai dar nėra visos problemos. Seniau, kai buvo statomi tokie statiniai, sienų storis būdavo metras ir daugiau, tai nei peršlapdavo, nei peršaldavo. O dabar tai tik per vieną plytą, tai turėsime visą tą statinį impregnuoti. Yra dar daug tokių technologinių dalykų, bet visi jie iš esmės yra aptarti ir rangovas iki kitų metų gegužės atliks. Pabrangimą lėmė papildomas plytų skaičius, viršuje sprendiniai, angokraščiai, sustiprinimo žiedų betonavimas“, – dabar detaliau paaiškino A. Kamarauskas.
Pasak jo, dabar numatoma skelbti konkursą dėl bokšto įveiklinimo ir bus kreipiamasi europinės paramos tokiam projektui finansuoti.
Bokšto pirmame aukšte planuojamas pilies lankytojų informacinis centras, kitose bokšto erdvėse numatoma 19-20 amžių sandūros Klaipėdos miesto technikos ir technologijų pažangos ekspozicija, joje lankytojai galės susipažinti su svarbiausiais miesto civilizaciniais ženklais, viršutiniame aukšte, 25 m lygyje, veiks apžvalgos aikštelė.
ISTORIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausiu renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų, ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas. Konkursą laimėjęs „Pamario restauratorius“ iš pradžių šiuos darbus įsipareigojo atlikti už 3,38 mln. Eur, tačiau šiuo metu suma jau yra padidėjusi iki 3,962 mln. eurų.
Butaforija.
MEMELBURG
Hamburger skanesnis
Tik reikia rašyti TIESA!!!..Jokios Klaipedos nebuvo tada!!!Buvo Memelis!!!..Ir jis prijungtas prie Lietuvos -AUTONOMIJOS TEISEMIS!!!..Tai ne Lietuva…ir niekada nebuvo..Bet dabartinis LT režimas ,nori perrašyti istorija…Kai apie savo “OKUPACIJA” kuria gražias pasakas,o apie kitu okupacijas,tai jau blogai-))))..
Mindaugo karūnos sąlyga buvo perduotas kuršių valdymas kryżiuočiams, o 1923 m. Mažosios Lietuvos savanoriai perėmė ir 1945 m. sausio 28 d. visavaldis SSRS diktatorius įvardijo kaip LSSR uostą.
P. S. Už valstybės integralumo ardymą galima ilgalaikė bausmė, kurią tektų atlikti kalėjime.
Tai sakai „iskonno Pruskije zemli”?
Gaila Vytauto Didziojo niekas apie tai neinformavo
Išlindo vata,kiek melo,ir smarves.
Be pilies sienų, juokingas tas bokštas, kaip antikūnis visoje toje erdvėje.
Šį rytą jau matėmė ir nuo marių, ir nuo Tiltų gatvės. Šis bokštas į gerą pakeis visą Klaipėdos miesto panoramą – atrodo fantastiškai! AČIŪ!
Vistiek gėris tas Martynas- nespėjo užkelt bokšto, mes jau viską matome. Ačiū Jums, Martynai, už Jūsų darbus.