Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-08-26 |
Atrodo, kad pildosi kai kurių praėjusios kadencijos politikų prognozė, jog „duok Dieve, kad kariuomenė per 10 metų rekonstruos” Klaipėdos piliavietėje esantį pastatą, kurio išsiprašė iš uostamiesčio valdžios. Nors prieš prašydami tokio turto kariškiai ir žadėjo „veikti greitai“.
Pastatas Priešpilio g. 2 piliavietėje atsirado 1923-1924 m. ir tarnavo kaip „Neptūno“ irklavimo bazė. Tiesa, tarpukariu irklavimo bazė buvusi vieno aukšto, o sovietmečiu ant senojo pastato buvo pastatytas antrasis aukštas. Tačiau ir jis dabar laikomas kultūros paveldu.
Prieš pusketvirtų metų Lietuvos kariuomenė panoro šiame pastate, kuriame esančias patalpas Mažosios Lietuvos istorijos muziejus naudojo kaip sandėlį, transformuoti į Ramovę.
„Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos kariai, priešingai negu kitų Lietuvos valstybės didmiesčių karinių įgulų atstovai, neturi savo Ramovės, kurioje būtų galimybė užtikrinti karių dvasinį ir kultūrinį ugdymą. Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol Ramovė neįrengta – patalpų trūkumas. Pastatas, esantis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, šalia Piliavietės (adresu Pilies g. 4, toliau – Pastatas) yra betarpiškoje vietoje, kur rengiamos pagrindinės LK rikiuotės. Šio statinio istorinė paskirtis susijusi su marinistiniu paveldu, o greta esantys Pilies fragmentai – su karyba. Atsižvelgiant į tai, kad šis Pastatas savo dydžiu ir lokacija yra ypač tinkamas transformuoti į Ramovę, dalį patalpų pritaikant LK Klaipėdos įgulos ir LK kapelionatų reikmėms, prašome svarstyti galimybę perduoti Pastatą LK Klaipėdos įgulai. <…> Kapitališkai renovuotame Pastate būtų išlaikytas jo autentiškumas, vidinės erdvės esant poreikiui naudojamos LK, Klaipėdos miesto istorinėms ekspozicijoms bei kitoms parodoms rengti. Taipogi, Pastatas būtų prieinamas ir atviras kultūrinei veiklai, reprezentacinėms miesto ir LK funkcijoms. Tai taptų naujuoju ir esminiu Klaipėdos įgulos ir miesto visuomenės sąlyčio tašku Klaipėdos mieste“, – dar 2021-ųjų sausį tuometinį Klaipėdos merą pasiekusiame rašte dėstė Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos vadas Giedrius Premeneckas.
Tų metų pabaigoje jis atsiuntė dar vieną panašios argumentacijos raštą, skirtą jau tuometiniam Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Neniškiui, kuriame papildomai nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba spalį patvirtintos pastato vertingąsias savybės išlaikant dabartinius du aukštus, todėl šis pastatas „savo dydžiu ir lokacija“ esą yra ypač tinkamas transformuoti į Ramovę.
Galiausiai 2022-ųjų liepą raštu į G. Neniškį kreipėsi tuometinis kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, prašydamas jau konkrečių miesto Tarybos sprendimų, o rugpjūčio pradžioje G. Premeneckas, atsakydamas į savivaldybės užklausą raštu, patikino, kad Karinės jūrų pajėgos neprieštarauja po to, kai sutvarkys pastatą, sudaryti su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi sutartį, kurioje būtų numatytas patalpų skyrimas šios įstaigos reikmėms.
Nors sprendžiant šį klausimą netrūko diskusijų, kurių ašis iš esmės buvo tai, ar čia įsikūrusi kariuomenė vėliau netrukdys tolesniems piliavietės atkūrimo darbams, 2022-ųjų rugsėjį miesto Taryba perėmė šį 954,32 kv. m ploto pastatą iš muziejaus ir iškart perdavė valstybės nuosavybėn. Balsuojančių prieš nebuvo, o balsuojant susilaikė tik Ela Andrejeva, Alina Velykienė ir Judita Simonavičiūtė.
G. Premeneckas posėdžio metu tikino, kad kariuomenė turi suplanavusi 2,5 milijonų eurų tokiems objektams tvarkyti ir po perdavimo procedūrų „planuoja veikti greitai“.
„Mes atsisakome savo ambicijų, savo patvirtintų dokumentų, – Liberalų frakcijos vardu tada kalbėjo Alina Velykienė. – Duok Dieve, kariuomenė jį (pastatą) per 10 metų rekonstruos”.
„Daug jeigu”, – sakė ir jos kolegė Lina Skrupskelienė, tarsi apibendrindama visos frakcijos abejones.
„Atvirai Klaipėdai“ dabar Lietuvos kariuomenės paklausus, kas iki šiol padaryta siekiant prikelti naujam gyvenimui šį miesto gimimo vietoje esantį pastatą, jos Viešųjų ryšių skyrius tikino, jog „intensyviai dirbama, kad pastatas būtų sutvarkytas kuo greičiau ir pradėtų puošti miestą“.
„Šiuo metu vyksta pirminis etapas – projekto rengimas ir derinimas. Pagal šios dienos turimus duomenis objektas adresu Priešpilio g. 2, Klaipėda, po rekonstrukcijos bus naudojamas ne anksčiau nei 2027-iaisiais, bet projekto pabaigos terminai gali priklausyti ir nuo kitų faktorių. Patalpų naudotojai taps Klaipėdos įgulos karininkų ramovė, Lietuvos kariuomenės Ordinariatas ir Klaipėdos įgulos kariniai vienetai“, – rašoma atsakyme.
Ne vietoje išdygęs šašas. Galėtų pilnai atstatyti piliavietę. Dabar nei luptas, nei skustas
Keistas kariškių ir miesto valdžios požiūris į miesto istoriją. Dabar yra atstatomas vienas iš pilies bokštų, kur ateities ambicija ir perspektyva turėtų būti atkurti visą gynybinį pylimą ir pilį. Tai kariškiai kaip tik galėtų toje piliavietėje įsikurti atsatydami tarkim kitą bokštą.
Kariuomenė pilių, bokštų statyba neužsiima ir kaži ar kada užsiims. Straipsnis gal pajudins šios ramovės rekonstrukciją, bet tikrai į siūlomus projektus jos neįviliosi.
Ten gal kažkada ir bus ramovė, bet tikrai ne ramovę atstato. Pagal jūsų logika tai kariuomenė užsiima buvusių sovietinių pastatų atstatymų (irklavimo bazė) 🙂
Aimanuojantiems dėl kariuomenei atiduotų patalpų tik priminsiu, kad ta pati kariuomenė prieš kelis dešimtmečius miestui atidavė puikų pastatą puikioje vietoje- Šaulių namus Šaulių gatvėje, kur dabar miesto Koncertų salė įsikūrusi. Nepamirškim. Kariuomenę peikti galima nebent delsiamų atnaujinimo tempų. Bet žinant, kad sparčiai ginkluojamasi, toks delsimas į kultūros objektus visiškai pateisinamas.
Premeneckas blefavo, kad Klaipėda neturi savo ramovės. Ji yra Vytauto g., kur ir konferencijų salė yra, ir biliardą galima palošti, ir staliukai pasisedėjimui, yra vietos ir paveikslų parodoms. O Klaipėdos ramovės Palangos skyriaus viloje pačiame centre be kita ko galima ir karališkai pailsėti. Kaip galima suprasti, karininkai vietoje senųjų patalpų užsigeidė karališkų rūmų karališkoje vietoje.
karališkų rūmų karališkoje vietoje Klaipėdos mieste.
kad straipsnio autorius nelabai draugavo su matematika – sprendimai priimti 2022 m., dabar yra 2024, o jis jau suskaičiavo, kad 10 metų viskas vyks arba tiki Alina Velykiene 🙁
Per dvejus metus kariškiai sugebėjo tik pradėti derinti darbų projektą, tai žiūrėkit, kad Vekykienės 10 metų tik nepasirodytų dar mažai.
Pastatas bus naudojamas ne anksčiau nei 2027-iaisiais, bet projekto pabaigos terminai gali priklausyti ir nuo kitų faktorių . Kokiu faktoriu? O gi kitu , taigi pastatas gali buti naudojamas ir 2037 ir dar veliau .
Apmovė kariuomenė miestą. dabar turėsime griuveną prestižinėje miesto vietoje 10 metų. Apmaudu.
Manau netinkamas sprendimas.Vieta „ne rami(ne ramovine)”,auto parkingas auksinis,pagal projekta vanduo „turi” apjuosti „piliaviete”,… (Montes gatveje,kariuomenes, didziausi „ramoviniai” plotai, …).
P.S Manau svarbiausia siferini pavelda issaugoti, … (nera II auksto, nera siferio …).
Nezinau, gal rimtesniu darbu nei kulturnamiu remontai turi?
– didinkime mokesčius krašto gynybai, o jie statys romoves kapelionų reikmėms, suprask – buvusioje miesto pilyje rūpinsis karių sielovada ir LK rengs miesteliui istorines parodas. Ir jau tada, tikrai atgims merdintis buvusios pilies kompleksas. Vieni miestelio labai ambicingi politikieriai kabinetuose nutarė pilį atstatyti, kiti per 20 metų nesugebėjo net komplekso projekto inicijuoti pradėti rengti, baigti buvusių apsauginių kanalų atkurti, bet ėmėsi ręsti turistų apžvalgai skirtą bokštą ir būsimą kompleksą, kurio atkūrimui jau sukišti miesto milijonai, gabalais dalinti. Vėliau dar kiti dešimtmečiais „ieškos kompromiso” kaip suderinti interesus ir kas finansuos pvz. takelio įrengimą ar kokios šiukšlių dėžės pastatymą.
kariuomenei jokio kultūrinio gyvenimo nereikia, ar ne.?
Kariuomenė turi kariauti, ginti savo kraštą ir jo piliečius. O kultūriniu gyvenimu užsiima civiliai žmonės.
ar kariškiai yra raupsuoti, negaledami kultūrintis su visa likusia visuomenė? Mokesčius mokame ne tam, kad statyti rūmus kariuomenės gretinėlei alaus išgerti ir kortomis palošti.