Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-29 |
Apie tai, ką valstybinio vizito metu į Azerbaidžaną rugpjūčio 19 d. svarstė Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir kolega Ilhamas Alijevas, nėra žinoma itin daug. Oficialiuose pranešimuose apie vizitą teigta, esą V. Putinas pabrėžė, neva Rusija yra tradiciškai pasirengusi tarpininkauti Azerbaidžano ir Armėnijos konflikte, kuris tęsiasi beveik keturis dešimtmečius.
Dar kalbėta apie tai, esą rusų dujų monopolininkė „Gazprom“ pasirašė „didelę“ sutartį su valstybine Azerbaidžano energetikos bendrove SOCAR. Nors jokių susitarimo detalių nėra, tačiau du autoritetingi rusų išeivijos ekspertai – ekonomistas Igoris Lipsicas (beje, gyvenantis Lietuvoje) ir energetikos sektoriaus ekspertas Michailas Krutichinas nepriklausomai vienas nuo kito paskelbė itin įdomią versiją, apie ką gali būti ši „Gazprom“ ir SOCAR sutartis.
Kadangi „Gazprom“ šiuo metu gyvena labai prastus metus, dujų monopolininkės 2024-ųjų I pusmečio ekonominiai rezultatai siekė beveik minus pusę milijardo eurų, Maskva karštligiškai ieško, iš kur gauti pinigų juos nesvietiškai ryjančiai savo karo mašinai. O gamtinės dujos kartu su nafta tebelieka pagrindinės pasaulio rinkose paklausios prekės.
Didžioji politinė kontroversija ta, kad parduodamas „Gazprom“ išgaunamas dujas Kremlius galėtų užsidirbti nemažus pinigus. Tačiau dar 2022 m., tuo metu ką tik pradėjęs karą su Ukraina, V. Putinas faktiškai uždraudė parduoti gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) šalims. Nors ES jokių sankcijų ar apribojimų prieš „Gazprom“ nesiėmė (tiesa, buvo imtasi pastangų išvaryti rusų bendrovę iš „jautrių“ ES energetikos įmonių, taip pat taikytos sankcijos prieš kitą Rusijos dujų įmonę – „Novatek“). Šių politinių sprendimų pasekmė – pusės milijardo „Gazprom“ nuostolis, prarastos ES rinkos ir visiška nežinia, kokiomis aplinkybėmis dujų monopolija iš tokio liūno galėtų pakilti.
Taigi I. Lipsico ir M. Krutichino požiūriu, „Gaprom“ ir SOCAR galėjo susitarti dėl tarpusavio naudingos ekonominės schemos: rusų koncernas gamtines dujas parduoda azerbaidžaniečiams, o šie jas vamzdynais per Turkiją „pučia“ į ES neatidėliotinų sandorių rinką. Maskva didina dujų pardavimą ir gauna pajamas, Baku – tarpininko maržą. Dar šiek tiek maržos kapsi į Turkijos įmonių sąskaitas už tranzito paslaugas. Nes patys rusai be jokios alergijos šiuo metu kalba apie tai, kad Turkijoje galėtų rastis didelės apimties gamtinių dujų prekyvietė (habas).
Jeigu kas nors apie tokią ekonominės veiklos schemą būtų papasakojęs bent prieš penkiolika metų, į tokį žmogų būčiau pažiūrėjęs neišpasakytai keistai. Nes dar prieš penkiolika metų „Gazprom“ buvo galingas energetikos sektoriaus žaidėjas, savo sėdyne užspaudęs visus buvusios Sovietų sąjungos dujų transportavimo vamzdynus, draudęs Ukrainai susitarti su Turkmėnistanu dėl gamtinių dujų įsigijimo ir transportavimo Rusijos teritorija. Toji plati sėdynė tuo metu turėjo rimtų ketinimų lygiai taip prispausti ne tik buvusios SSRS, bet ir visos ES dujų magistrales. Ir ES buvo nemaža tokių, kurie tokią perspektyvą vertino bent jau neutraliai, kol radosi principingų politikų, sukūrusių vadinamąjį III ES energetikos paketą.
Šiandien, nebeišgalėdamas įgyvendinti V. Putino deklaruotų „posūkio į Rytus (Kiniją)“ planų, „Gazprom“ dairosi kokios nors partnerystės su anksčiau visiškai ignoruotais „satelitais“. Tačiau net jeigu toks požiūris į galimą „Gazprom“ ir SOCAR bendradarbiavimą yra racionalus, kyla klausimas, ar oficialusis Baku norės visus savo kiaušinius sudėti į tokį išskirtinį krepšį.
Azerbaidžano kaimynė ir oponentė Armėnija ir jos pavyzdys rodo, kad sunešti klumpes su Maskva – menkai perspektyvus užsiėmimas. Kita vertus, Europos dujų rinkoje per paskutinius 15 metų radosi naujas ir itin galingas žaidėjas – JAV. Ir daugelis prisimena, koks buvo amerikiečių (ir demokratų, ir respublikonų) požiūris į strateginių partnerių – vokiečių – su Rusija vystomus projektus (pvz., „Nord Stream“ dujų vamzdžius, nutiestus Baltijos jūros dugnu). Vakariečiai, nors kritikuoja I. Alijevo režimą Azerbaidžane, tačiau jį toleruoja įžvelgdami jame tam tikrą alternatyvą Rusijai.
Todėl visai gali būti, kad veikiant tokiai verslo schemai rusiškos kilmės dujų Europoje padaugės, tačiau vargu, ar tokiu būdu „Gazprom“ gali tikėtis padidinti savo rinkos ES dalį.
Parašykite komentarą