Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-01 |
„Atvira Klaipėda“, rengianti pasakojimus pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomus uostamiesčio valdžios dokumentus, šįkart savo skaitytojams pristato 1950-1951 metų kultūrinio gyvenimo aktualijas.
1950-ųjų gruodžio pradžioje Vykdomasis komitetas (VK) sugalvojo, iš kur gauti 1200 rublių, kurių trūko Kultūrinio švietimo skyriui dėl jau buvusios jo vadovybės padarytų finansinių pažeidimų.
„Kaltieji asmenys šiuo metu patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o Kultūrinio švietimo skyriui itin reikia lėšų“, – išdėstė VK savo motyvus ir priėmė sprendimą minėtąją sumą paimti iš Kultūros ir poilsio parko valdymui skirtų išlaidų.
Pastarasis, beje, neseniai tik buvo sulaukęs pirmojo savo gimtadienio – įstaiga parkui kurti ir valdyti buvo įsteigta 1949-ųjų lapkričio 15 d.
O 1951-ųjų gegužę VK, išklausęs reikiamą finansinę injekciją gavusio Kultūrinio švietimo skyriaus vedėjo drg. Žąsyčio, priėmė sprendimą, kaip turėtų būti užtikrintas kultūrinis darbo žmonių poilsis mieste pavasario ir vasaros laikotarpiu.
Drg. Žąstytis gavo nurodymą „sistematingai” organizuoti darbo liaudies pasivaikščiojimus Smiltynėje, Nidoje, Juodkrantėje, Giruliuose, Melnragėje ir kuriamame Kultūros ir poilsio parke bei organizuoti ten saviveiklinių ratelių ir pučiamųjų orkestrų pasirodymus. Šiose vietose milicijos miesto skyriaus viršininkas drg. Guliajevas buvo įpareigotas užtikrinti nuolatinį savo pavaldinių budėjimą, čia turėjo budėti ir gaisrininkai bei medikai. Prekybinių organizacijų vadovams buvo nurodyta ten atidaryti prekybinius taškus ir „užtikrinti kultūringą prekybą“.
Minėtojo parko direktorius drg. Bardzinskas buvo įpareigotas per devynias dienas ten įrengti aikštelę, skirtą „kultūriniam-masiniam darbui“.
Organizacijos DOSFLOT atstovui drg. Krasnovui rekomenduota Kuršių nerijoje įrengti gelbėjimo stotį. Gelbėjimo stoties viršininkui drg. Voltui buvo nurodyta nedetalizuotame pliaže įrengti skydus su gelbėjimosi priemonėmis ir pasirūpinti budinčiomis valtimis.
Upių uosto viršininkas drg. Kajumovas buvo įpareigotas užtikrinti kasdienį žmonių perkėlimą į Smiltynę. VK nustatė rublio dydžio persikėlimo į Smiltynę ir atgal kainą.
Nors Susisiekimo ministerijos valdoma AB „Smiltynės perkėla“ su Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos palaiminimu praktiškai kasmet vis kelia savo paslaugų kainas, šiandien statistinis klaipėdietis Kuršių neriją už savo algą galėtų aplankyti 1,2 karto dažniau nei 1951-ųjų uostamiesčio darbo liaudies atstovas. 1951-aisiais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 661 rublį, o Valstybės duomenų agentūra šią savaitę pranešė, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje II šių metų ketvirtį atskaičius mokesčius jau sudarė 1352,9 Eur (796 kelto bilietai į Smiltynę ir atgal).
Beje, gali būti, jog toks valdžios kvietimas darbo liaudį linksmintis gamtoje buvo net pernelyg entuziastingai sutiktas, nes jau baigiantis tų metų birželiui VK priėmė sprendimą dėl mokesčio už įėjimą į sodus ir parkus. Į visus tokiose vietose organizuojamus masinius renginius, išskyrus šokius, nuo rugpjūčio 1-osios lankytojams buvo nustatytas rublio dydžio mokestis, o renginių organizatoriams buvo patvirtintas mokestis, siekęs 10 proc. nuo visų parduotų bilietų. Tais atvejais, kai šiose vietose bus organizuojami šokiai, o bilietas į juos kainuos daugiau nei rublį, šokių organizatoriams buvo nustatytas net 50 proc. pardavimų sumos siekęs mokestis.
Baigiantis 1951-ųjų gegužei VK nusprendė papildomai pasirūpinti ir dar 1946-ųjų pabaigoje atidaryto Klaipėdos rusų dramos teatro aktoriais.
Įkuriant teatrą jo artistams apgyvendinti buvo paskirti du pastatai – namas Palangos (dabar – S. Šimkaus gatvėje), kuriame iki tol buvo įsikūrusi MGB, ir namas Turgaus g. 20. Taip pat tada buvo palaiminta garnizono viršininko generolo majoro Merkulovo iniciatyva apgyvendinti dešimt aktorių šeimų.
„Kadangi į Klaipėdą atvyko nuolatiniam darbui rusų dramos teatre aukščiausios kategorijos artistai ir atsižvelgiant į tai, kad Miesto gyvenamojo fondo valdyba šiuo metu neturi laisvo gyvenamojo fondo“, – rašoma 1951-ųjų gegužės VK sprendimo preambulėje.
Juo miesto valdžia paprašė Celiuliozės ir popieriaus kombinato direktoriaus drg. Agejevo, fabriko „Trinyčiai“ direktoriaus drg. Melnikovo, Jūrų prekybos uosto viršininko drg. Fomino ir Laivų remonto gamyklos direktoriaus drg. Jemeljanovo skirti po vieną butą apgyvendinti atvykusiems aktoriams.
Misija, į kuriuos butus paskirstyti konkrečius aktorius, buvo patikėta Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Tokarevui.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą