Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-03 |
Buvusiam valstybinės AB „Klaipėdos nafta“ (dabar – „KN Energies“) komercijos direktoriui Ričardui Milvydui, skirtingai nei kartu su juo taip pat nuteistiems naftos verslo atstovams broliams Urbučiams, nepavyko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) įtikinti, jog jo atveju irgi reikėtų sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Tuo metu dar vienam nuteistajam – eksbankininkui Andrejui Vaičiuliui – ir apeliacinės instancijos teisme nepavyko nusikratyti apribojimo sąskaitose laikomiems pinigams.
Ričardas Milvydas (kairėje) jau atlieka iškart įsigaliojančiu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o broliai Urbučiai (Arturas – centre, Antanas – dešinėje) sugebėjo įtikinti LAT, jog jų dar nereikėtų siųsti už grotų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Skirtingi LAT sprendimai
2017-ųjų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį bendrovei „Naftos grupė“, jos vadovams Antanui Urbučiui ir jo broliui Arturui Urbučiui bei čia dirbusiai Svetlanai Popovai, bendrovei „Artilona“. Kitą kaltinamųjų grupę sudarė buvęs valstybei priklausančios „Klaipėdos naftos” (KN) generalinis direktorius Jurgis Aušra ir buvęs jos komercijos direktorius R. Milvydas bei buvęs Šiaulių banko regiono valdytojas A. Vaičiulis, kuris yra Arturo Urbučio uošvis.
Šios bylos esmė buvo neva KN žalingos sutartys su „Naftos grupe“, valstybės įmonės apmokėtos 600 tūkst. eurų sąskaitos už cisternų prastovas, R. Milvydui duotas daugiau nei 3 mln. eurų dydžio kyšis.
2021-aisiais tame pačiame Klaipėdos teisme dar vieną nuosprendį dėl „Naftos grupė“ didelės vertės turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo išgirdo Urbučiai ir S. Popova.
Apeliaciniame teisme šios abi bylos 2021 m. rudenį buvo sujungtos į vieną ir galiausiai išnagrinėtos tik šią liepą.
Arturui Urbučiui apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir 10 921,40 Eur baudą, o kyšį paėmusiam R. Milvydui laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 3 metų. Antanui Urbučiui buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, S. Popovai – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.
J. Aušrai apeliacinės instancijos teismas paskyrė 11 298 Eur baudą, o A. Vaičiuliui – 10 921 Eur baudą. UAB „Naftos grupė“ paskirta galutinė 941 500 Eur bauda, o UAB „Artilona“ – 50 087,80 Eur bauda.
Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu iš Arturo ir Antano Urbučių bei S. Popovos konfiskuota beveik 12,5 mln. Eur.
Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl daugiau nei 3 mln. Eur konfiskavimo iš R. Milvydo palikta nepakeista. Teismas taip pat patikslino, kad didesnę nei 2,3 mln. Eur žalą valstybei turės atlyginti UAB „Naftos grupė“ ir subsidiariai Arturas Urbutis bei Antanas Urbutis.
Žalą bendrovei ,,KN Energies“, kurią Apeliacinis teismas sumažino iki 603 tūkst. Eur, turės solidariai atlyginti Arturas Urbutis, A. Vaičiulis, J. Aušra ir UAB „Naftos grupė“.
Už grotų pasiųsti Urbučiai vis dar džiaugiasi laisve, nes LAT teisėjų atrankos kolegija konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti jų prašymą ir tokios bausmės vykdymą stabdyti iki galutinį verdiktą priims ši instancija. LAT atstovė ryšiams su visuomene Ieva Mastenica teigė, jog nuteistųjų argumentai dėl bausmės vykdymo sustabdymo, kaip ir teismo motyvai, esą negali būti viešinami, kol byla nėra išnagrinėta.
Tuo metu Ričardas Milvydas į policiją prisistatė liepos 31-ąją ir buvo išvežtas į įkalinimo įstaigą, nors dar liepos 19 d. irgi pateikė atitinkamą kasacinį skundą LAT. Pasak I. Mastenicos, LAT atrankos kolegija, priimdama jo skundą, atmetė R. Milvydo gynėjo prašymą sustabdyti jo klientui paskirtos bausmės vykdymą.
Solidarinė atsakomybė – ne aritmetinė žalos dalis
Tuo metu A. Vaičiulis buvo panoręs pats savanoriškai sumokėti civilinio KN ieškinio dalį bei pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą leisti disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Tokį jo prašymą rugpjūčio viduryje Klaipėdos apygardos teismas buvo patenkinęs iš dalies – leido iš šių sąskaitų tik apmokėti civilinį ieškinį. Ši nutartis galėjo būti skundžiama Apeliaciniam teismui ir A. Vaičulis tai padarė.
Savo skunde jis prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria jam neleista iš sąskaitose esančių lėšų sumokėti teismo skirtą baudą – 10 921,4 Eur. Taip pat jis tvirtino, kad areštuotose banko sąskaitose lėšų pakaks sumokėti ir teismo paskirtą baudą, ir atlyginti jam tenkančią turtinės žalos dalį pagal civilinį ieškinį – 150 784,51 Eur.
Šį skundą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė konstatavo, kad jis yra atmestinas.
Teismas pažymėjo, kad A. Vaičiulis neteisingai nurodo turintis atlyginti tik 1/4 dalį viso „KN Energies“ priteisto civilinio ieškinio. Jis priminė, kad solidarinė atsakomybė reiškia, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų turi atlyginti ne aritmetinę jam tenkančią žalos dalį, bet visi žalą padarę asmenys yra atsakingi už visą padarytą žalą, o civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Kartu akcentuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido A. Vaičiuliui laisva valia vykdyti teismo nuosprendį dėl visos priteisto civilinio ieškinio sumos atlyginimo bei priminta, kad atlyginus didesnę žalos dalį įgyjama teisė regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kas įvykdyta, atskaičius pačiam tenkančią dalį.
„Buvo gauti nuteistojo A. Vaičiulio raštai su priedais – išrašais iš AB „Šiaulių bankas“ esančių nuteistojo sąskaitų apie jose esančias lėšas, iš kurių matyti, kad nuteistasis skunde neteisingai nurodė, jog sąskaitose turimų lėšų pakanka įvykdyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio padengimo bei paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo. Pats nuteistasis A. Vaičiulis 2024 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, neturintis jokios galimybės aptarti žalos atlyginimo klausimą su kitais byloje nuteistaisiais, nežinantis jų mokumo galimybių ir ketinimų, todėl prašo leisti sumokėti tik 1/4 solidariai priteisto civilinio ieškinio dalį (150 784,51 Eur)“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje, kuria paliktas galioti nepakeistas pirmos instancijos sprendimas.
Konkrečiai, ką jie pavogė, jei iš Rusijos vežė naftos produktus? Atsivežtą prekę?
Martynai su tokiu pasimėgavimu rašai apie šią byla,kaip būtų gerai ,kad SGD istorija pasidomėtum,brazilijos projaktu ir visa kita dabartine KN veikla.Bet sunku valdžiai įkasti? Lengviau 10 metų nuvalkiota pencininku byla aprašinėti
Atsiųskit man į paštą, kas konkrečiai negerai su SGD, Brazilija ir dabartine KN veikla (bet ne VBS pranešimą) – būtinai pasidomėsiu.