Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-05 |
Nors dar šį pavasarį Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas vylėsi, jog šią vasarą pavyks į Žardės tvenkinį sugrąžinti dirbtinę plaukiojančią salą, kurios funkcija – filtruoti vandenį, prasidėjus rugsėjui paaiškėjo, jog taip greičiausiai nenutiks.
Vadinamasis natūralus vandens filtras – dirbtinė sala iš augalų į mažąjį Žardės tvenkinį buvo nuleista prieš 3 metus – 2021-ųjų liepos pabaigoje.
Vasaros metu Žardės tvenkinyje mėgsta maudytis vietos mikrorajono paaugliai. Palmiros Martinkienės nuotr.
Tąsyk į salos pristatymą sukviestiems žurnalistams mokslininkai pasakojo apie vykdomą tarptautinį projektą, kurio tikslas – sukurti žaliąsias technologijas vandens kokybei gerinti Baltijos jūros baseine. Pasak mokslininkų, tokios salos turi būti aktyvios mažiausiai penkerius metus: jos, apaugintos specialiais augalais, filtruoja vandenį. Dvi tokios salos buvo įkurdintos Kuršių mariose, po vieną – Jono kalnelio kanale ir minėtame Žardės tvenkinyje.
Paaiškėjo, jog salą Jono kalnelyje nuskandino ją pagraužę bebrai, o Žardės tvenkinio sala rasta išmesta į krantą šį pavasarį. Ją KU mokslininkai parsivežė atgal, kad sutvarkytų ir grąžintų į tvenkinį.
Tačiau ar šį sezoną tai padaryti pavyks, A. Razinkovas-Baziukas patvirtinti jau negalėjo. Jo teigimu, salą apauginti naujais augalais sudėtinga nebūtų, bet kur kas sunkiau yra sutvarkyti pačią konstrukciją – tai padaryti gali tik technikai-inžinieriai. Jų, pasak projekto sumanytojo, kol kas jam surasti nepavyko, nors pačios idėjos – salą grąžinti į tvenkinį – teigė vis dar neatsisakantis.
Kartu lieka neaišku, kas iš tiesų sugadino bei į krantą išmetė šią plaukiojančią salą – gamtos stichija ar patys gyventojai. Mat pastarieji, salą apgyvendinus tvenkinyje, socialiniuose tinkluose ne kartą klausinėjo, kas tai per daiktas. Be to, vasaros metu Žardės tvenkinyje mėgsta maudytis vietos mikrorajono paaugliai, tad neatmestina, jog ir jie galėjo „padėti” salą nuplukdyti prie kranto.
„Ši sala, atkeliavusi į Žardės parko tvenkinį, tegul bus Klaipėdos universiteto dovana miestui artėjančio gimtadienio proga. Mums, kaip mokslo įstaigai, smagu prisidėti prie gražesnės, jaukesnės ir tvaresnės Klaipėdos kūrimo. Tikimės, jog šio parko lankytojai įvertins, saugos bei prižiūrės mūsų dovaną“, – 2021-ųjų liepą kalbėjo salos montavimo procesą stebėjęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Dirbtinė sala iš augalų į mažąjį Žardės tvenkinį buvo nuleista prieš 3 metus – 2021-ųjų liepą. Dalios Grikšaitės nuotr.
INFORMACIJA
Žardės tvenkinyje įkurdinta KU mokslininkų sala išskirtinė buvo tuo, jog ją pagamino patys klaipėdiečiai (ankstesnių salų konstrukcijos buvo pirktos Škotijoje). Pati plaukiojanti konstrukcija buvo suvirinta iš ultravioletiniams saulės spinduliams atsparaus vadinamojo „gerojo” plastiko bei organinių medžiagų – nendrių, kokoso pluošto, tad ji esą yra draugiška aplinkai. Salos konstrukcija sutvirtinta nerūdijančio plieno elementais. Dar viena tokia pati klaipėdiečių sukonstruota plaukiojanti sala, sverianti 500 kg., buvo įkurdinta Šiaulių Talkšos ežere.
Ar rimtai tie „mokslininkai”buki ar apsimeta tokiais? Išlyskit iš savo urvų dažniau ir nereiks spėlioti. Žardės tvenkinys buvo tiek ištvinęs, kad sėmė dviračių taką ir ta vadinama sala plaukiojo ant kranto. Slūgstant vandeniui, tiesiog negrįžo atgal. Kad pamatyti ir suprasti nereikia mokslinio laipsnio.
Bet juk niekas ir netvirtina, kas tą salą išmetė. Perskaitykit dar kartą-yra tik spėjimai,ne konstatavimas.
Niekaip neįmanoma mūsų žmonių išauklėti. Ne tavo daiktas, tai nekišk nagų