Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-10 |
Buvusiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vadovei Laimai Vilimienei tapus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generaline direktore, užimti jos buvusias pareigas jau išsirikiavo pretendentų eilė.
Kaip „Atvirą Klaipėdą“ informavo Kultūros ministerija, dokumentus dalyvauti konkurse į KVMT vadovo vietą yra iš viso pateikę 7 pretendentai. Pats konkursas planuojamas spalio pradžioje.
Šiandien jau akivaizdu, jog to, kuris ar kuri pakeis L. Vilimienę, lauks labai nelengva užduotis – ne tik nenuleisti buvusios teatro vadovės aukštai iškeltos profesionalios kūrybinės kartelės, bet ir dar kurį laiką būti lyginamam (ai) su ja bei jos turtingu palikimu, kurį čia trumpai apžvelgsime.
Per 6 metų laikotarpį, kai KVMT vadovavo L. Vilimienė, uostamiestyje buvo iš esmės atnaujintas teatro repertuaras, jame pastatyta nemažai įspūdingų įsimintų veikalų, tarp kurių pirmiausia paminėtina senajame elinge demonstruota Richardo Vagnerio opera „Skrajojantis olandas“, sulaukusi pripažinimo ne tik šalyje, bet ir užsienyje.
Šalia pasaulinio lygio kūrinių, tokių, kaip Antonino Dvoržako opera „Undinė“, L. Vilimienės iniciatyva pradėta tradicija į teatro repertuarą įtraukti ir nacionalinės operos bei baleto veikalus.
Tarp jų paminėtina Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ , jo baletas „Eglė Žalčių karalienė“, Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, taip pat Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“. Šie pastatymai irgi sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir profesionalų palankių vertinimų.
Martyno Aleksos nuotr.
Per dėl teismų iki šešerių metų užtrukusią L. Vilimienės vadovavimo teatrui kadenciją iš esmės buvo atnaujinta teatro baleto trupė, kuri išaugo dvigubai, į ją pritraukus jaunų perspektyvių ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių šokėjų. Atnaujinta buvo ir teatro simfoninio orkestro sudėtis.
Bene įspūdingiausiu per šiuos metus Muzikiniame teatre pastatytu šokio spektakliu galima laikyti žinomo švedų choreografo Alexanderio Ekmano kompoziciją „Kaktusai“, kurios premjera 2023 metais buvo parodyta kartu su lenko Roberto Bondaros „Žagsuliu“ (Hiccup) bei „8m68“, sujungtu į bendrą „Sapnų ir kaktusų“ šokio diptiką.
Martyno Aleksos nuotr.
Dar vienu neabejotinu buvusios Muzikinio teatro vadovės nuopelnu reiktų laikyti tai, jog nuo praėjusių metų KVMT baleto trupės meno vadovu tapo žinomas slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, šią vasarą senajame elinge kartu su Douglasu Lee pristatęs irgi jau puikiai profesionalų įvertintą šokio diptiką „Reverb‘as“.
Per minėtą L. Vilimienės vadovavimo teatrui laikotarpį buvo ir daugiau įsimintinų pastatymų – tai ir du šokio spektakliai – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat mater“ bei Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, ir Žako Ofenbacho operetė „Orfėjas pragare“, ir baletas „Faustas“, ir šokio triptikas „Dona Kichotė“, kuriame savo, kaip choreografų, jėgas šalia G. Žmavco ir Aušros Krasauskaitės išbandė ir jaunieji teatro šokėjai Daria Verovka ir Yanas Malaki.
Primintina, jog didžioji dalis naujojo repertuaro gimė, teatrui neturint savo nuolatinių namų ir visus tuos metus glaudžiantis Žvejų rūmuose. O kur dar dvejus metus trukusi pandemija, gerokai pristabdžiusi visų meno kolektyvų veiklas. Tačiau KVMT tai nesutrukdė imtis naujų pastatymų bei tapti asociacijos „Opera Europa“, vienijančios daugiau kaip 200 įvairaus dydžio profesionalaus scenos meno įstaigų iš 43 skirtingų valstybių, nariu.
Visgi didžiausiu buvusios teatro vadovės laimėjimu ir pasiekimu neabejotinai reiktų laikyti tą faktą, jog su L. Vilimienės atėjimu buvo pradėtos ir baigtos naujojo Klaipėdos muzikinio teatro pastato statybos, pareikalavusios nemažai jėgų, ištvermės bei nemiegotų naktų.
2018 m. rugsėjo 14-ąją, pradėjus teatro rekonstrukciją, žadėta naująjį pastatą atidaryti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga. Manto Bučnio nuotr.
Tiesa, nors 2018-ųjų rugsėjį, pradedant minėtą rekonstrukciją, tikėtasi, jog ją pavyks baigti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga, atidarymas visus metus vėlavo, bet jame dalyvavę garbingi svečiai negailėjo liaupsių naujajam teatrui, akcentavę tiek didžiosios salės įspūdingą interjerą, tiek puikią akustiką.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Nors Kultūros ministras Simonas Kairys LNOBT kolektyvui L. Vilimienę pristatė dar pirmadienį, antradienį po pietų oficialioje teatro internetinėje svetainėje nei tarp naujienų, nei tarp kontaktų šio fakto aptikti nepavyko: vis dar buvo skelbiama, jog LNOBT laikinai vadovauja Audrius Kundrotas.
Klausimėlis toks: ar galėsim atvykti į operą su mašina ir ją pastatyti po Atg. aikšte įrengtoje automobilių stovėjimo požemyje? Dar keli medžiai neiškirsti .Ar netrukdys jų…šaknys? Sako, kad požemio gylis 7 m. ,o čiut ne 100 metų dar augančių kaštonų šaknys panašaus ilgio……
kas jums darbo dėl požeminio garažo? akivaizdu, kad spektakliuose nesilankysit, tai mašiną galite statyti kur tik norit…
Tai fb Operhauzo paskyroj pristatymo foto, visi visame gražume. Trūksta tik Audronės Juozauskaitės…