Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-12 |
Per keletą metų įvairiose Klaipėdos vietose turėtų atsirasti keli nauji paminklai bei kiti istorinės atminties ženklai.
Iš keturių pateiktų iniciatyvų įrengti tokius ženklus ketvirtadienį posėdžiavę Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės nariai bendru sutarimu pritarė trims. Tuo metu į skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo pasiūlytą idėją sukurti paminklą karalienei Luizai nuspręsta „pasižiūrėti plačiau“, diskutuojant dėl galimybės 2026 m. Klaipėdoje paskelbti karalienės Luizės metais, mat tada sukanka 250 metų nuo jos gimimo.
Dėl Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno siūlymo pastatyti paminklą Klaipėdos įkūrėjams jau buvo kelis kartus diskutuota, tam yra sukurta ir speciali darbo grupė, tam jau pritarė ir Įvaizdžio komisija.
Pačiai idėjai po neilgų diskusijų ketvirtadienį bendru sutarimu grupės nariai pritarė, atsižvelgę į istoriko Vyganto Vareikio pastabą, jog paminklas neturėtų būti kuriamas tik vienai konkrečiai asmenybei, kaip buvo savo rašte nurodę iniciatoriai, mat Mėmelis 1252 m. buvo įkurtas sutarus Kuršo vyskupui su Vokiečių (Livonijos) ordinu.
Skulptorius Klaudijus Pūdymas, paminklo karalienei Luizei iniciatorius, komisijai pateikė tokį būsimo paminklo įsivaizdavimą, nors V. Juška teigė, jog tai yra tik simbolinis įvaizdis, nukopijuotas nuo Tiškevičienei skirto paminklo Palangoje.
„Jeigu mes turim tokį pilnavertį dokumentą lotynų kalba, dabar jau išverstą ir į lietuvių kalbą, ar nereikėtų pamąstyti ir pateikti tą dokumentą kokia nors forma“, – pasiūlymą, kaip galėtų būti į skulptūrinę kompoziciją įterptas miesto įkūrimui skirtas tekstas, pateikė V. Vareikis, kuriam entuziastingai pritarė idėjos autorius Sigitas Benediktas Jurčys.
„Tuo pačiu mes atitaisysim ir padarytą skriaudą klaipėdiečiams, nes mes neturime tokio paminklo, kuris padės formuoti ir klaipėdiečių mentalitetą“, – sakė jis, dėkojęs darbo grupei už pritarimą ir palaikymą, kad toks paminklas atsirastų 775-ųjų Klaipėdos įkūrimo metinių proga.
Savo ruožtu Zita Genienė pasidžiaugė tuo, „kaip iniciatoriai kalbasi su specialistais, su visuomene, neateina nuoga viena idėja“.
„Tas įdirbis yra didelis, mes pasitikime ta grupe žmonių, kurie dirbs, ir aš manau, kad rezultatas bus puikus“, – sakė Z. Genienė.
Paminklas turėtų iškilti netoli piliavietės, nors dėl vietos dar bus diskutuojama.
Posėdyje pritarta ir Karinių jūrų pajėgų (KJP) iniciatyvai iki 2025 m. rugpjūčio 1 d., kai Lietuvos kariuomenės KJP minės Lietuvos karo laivyno įkūrimo 90-metį, sukurti paminklinę kompoziciją laivyno įkūrėjams. Šiam pasiūlymui taip pat jau pritarė ir Įvaizdžio komisija.
Beje, tik šios iniciatyvos autoriai neprašo savivaldybės prie minėto paminklo pastatymo prisidėti finansiškai – jį finansuotų Krašto apsaugos ministerija, o paminklas turėtų iškilti netoli Dangės upės. Tuo metu visi kitų idėjų sumanytojai viliasi, kad šalia rėmėjų lėšų prisidės ir savivaldybė.
Pristatydamas trečią – karalienės Luizės paminklo idėją – Vitalijus Juška informavo, jog Įvaizdžio komisijoje buvo siūloma į šią idėją „pasižiūrėti plačiau“, pasiūlant 2026 m. paskelbti karalienės Luizės metais Klaipėdoje.
V. Juška taip pat priminė, jog paminklas Luizei Klaipėdoje jau egzistavo – Tauralaukyje ant akmens buvo iškaltas jos bareljefas, kuris neišliko.
„Šis pasiūlymas yra labai žalias, jis svarstytinas,(…) Luizė yra labiau simbolinė figūra, šį klausimą reiktų palikti ateičiai“, – sakė Z. Genienė, pridūrusi, jog Luizės atminimas ir dabar jau yra pakankamai įamžintas uostamiestyje.
Galiausiai sutarta tik dėl to, jog 2026 m. Klaipėdoje galima būtų skelbti karalienės Luizės metais.
V. Juška pristatė ir garbaus amžiaus jūrininko Kazimiero Povilaičio idėją įamžinti 1938 m. Skulptūrų parke, buvusiose miesto kapinėse, palaidoto tragiškai žuvusio jūrų kapitono Juozo Andžejausko atminimą. Jis buvo pirmojo lietuviško laivo „Jūratė“ kapitonas, dar prancūzmečiu 1921 m. įplaukęs į Klaipėdos uostą su Lietuvos trispalve.
Pritarta V. Juškos siūlymui jo atminimą įamžinti Skulptūrų parke esančiame memoriale, kuriame yra galimybė įrengti atminimo plokštę žymiems čia palaidotiems žmonėms.
Kad tik ne vamzdžiai kaip Vilniuje. Kad tik puoštų miestą.
Ponuliui ar poniai T.Jei esate iš tų darbininkų ar pensininkų bendruomenės,tai tamstos nuomonę galima vertinti,priešingu atveju suprasiu kad geidžiate paminklų dabarties Klaipėdos vystytojams..
Pritariu Nikai,sutvarkykime esančius istorinius paminklus(,o tada galima ir paišlaidauti monumentams..
nesukursite, dalbajobai valdžiažmogiai???? Na baisu skaityti, gal dar koks kapitonas Miunchauzenas praplaukė pro mūsų krantus, tam irgi reikia biusto pagerbti….
Tai jau tikrai teutonų garbinimui nebus galo? Atsisakome lietuvių kalbos visur kaišiodami anglų, paminklai vokiečiams.. Tai kraustykinės lauk, atstatykim istorinę teisybę, jei istorija prasideda tik nuo užkariautojų pilies
„Teutonai” buvo senovės germanų gentis kaip „Vandalai „, „Gotai” ir pan. Niekas jūsų „Teutonų” negarbina.
O gal galima paštą sutvarkyti, kol nesugriuvo, priešingu atveju ir jam teks statyti paminklą?
Nika, nyku be tamstos taryboje- niekas tiesos nepasako.
Kažkaio neteko skaityti, kad Graikijoje, sostinėje Atėnuose ar Tesalonikuose būtų statomi paminklai užkariautojams turkų Otomanų imperijos sultonams?
Gal pirmiausia reikėtų statyti paminklus lietuvių, kuršių, prūsų istorijos atminimui, o ne vokiškos Prūsijos karalienei, kuri, mano nuomone atstovavo okupacinę valdžią baltų žemėse? Galų gale Klaipėda yra senesnis kuršiškos kilmės miesto pavadinimas už Memelį.Tokia man nuomonė.
Siaip tai ir Memelis turbut baltiskas vardas: https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/memelis-klaipedos-vardas/
Tada turėtų būti Mimele, taip prūsai vadino Nemuną. Skaičiau, kad iki vokiečių užkariavimo ši vieta buvo vadinama kuršiškos kilmės vardu -Klaipėda (Klawppeda, Cleupeda, Caloypede).
Prusai gal ir vadino, bet Nemuno zemupyje gyveno skalviai o toliau jotvingiai, o kaip jie vadino turbut nezinom
Ir karalienei Jekaterinai II pastatykim, gal popas, oi popiezius pasventinti atvaziuos
jei gerai atrodys uz. Jei eiline skulptura, kaip skulpturu parke, tada geriau neterst klp.
jei paminklai bus estetiškai gražūs ir tikroviški, kaip pvz. Anikė, tada „kepkit”.
Pūdimas jau pristatė undinių ir dar visokių Laukiam sekančiiu, darbininkų ir pensininkų miestui,tiks.