Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-12 |
Kai kurių klaipėdiečių neįtikina uostininkų aiškinimai dėl Klaipėdos krovinių terminale (KKT) perkrauto salietros krovinio – keliamas klausimas, kodėl ši įmonė tokiu atveju nėra priskirta prie pavojingų objektų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), komentuodamas šią situaciją, teigia, kad atitinkamoje tvarkoje yra numatyta išimtis tarpiniam ir laikinam sandėliavimui. Visgi kartu jis informavo, jog dienraščio pateikta informacija bus išnagrinėta papildomai.
„Atvira Klaipėda“ ir kitos žiniasklaidos priemonės buvo gavusios žveju ir gamtos mylėtoju prisistačiusio Rimanto laišką su KKT krautų salietros maišų nuotraukomis. Jis kėlė klausimus dėl tokios krovos saugumo ir kontrolės.
KKT tada komentavo, jog įmonėje visi kroviniai, įskaitant ir amonio nitrato trąšas, yra kraunami laikantis visų reikiamų saugumo bei aplinkos apsaugos reikalavimų. Taip pat pabrėžta, jog tipo kroviniai šiame terminale kraunami ne pirmą kartą. Tą patį akcentavo ir Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, nurodęs, kad leidimą vykdyti salietros krovą KKT dar 2016 metų spalį išdavė Lietuvos transporto saugos administracija. Jis taip pat informavo, kad Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyrius nuolat vykdo krovinių krovos kontrolę terminaluose, ji buvo atlikta ir šiuo atveju bei jokių pažeidimų nenustatyta.
Visgi tokie argumentai įtikino ne visus.
„Skaitant jūsų straipsnį apie salietrą konteinerių terminale užkliuvo terminalo vadovo ir Klaipėdos uosto direktoriaus komentarai, kuriuose yra sakoma, kad salietra yra kraunama ne pirmą kartą ir kad uosto priežiūros tarnybos nenustatė jokių pažeidimų. Kadangi tenka susidurti su pavojingais objektais, nutariau patikrinti, ar konteinerių terminalas yra įtrauktas į viešai skelbiamą ir visiems prieinamą pavojingų objektų, kuriems privaloma priešgaisrinių tarnybų kasmetinė patikra, sąrašą. Deja, bet Klaipėdos konteinerių terminalo tame sąraše neradau. Remiantis Klaipėdos uosto svetainėje prieinamais duomenimis, laivas atgabeno kur kas daugiau nei 5000 tonų salietros, kas reiškia, kad krauti ir sandėliuoti salietrą virš 5000 tonų terminalas gali tik turint pavojingo objekto statusą ir praėjęs atitinkamus priešgaisrinių tarnybų ir kitų institucijų patikrinimus. Todėl nėra aišku kodėl uosto direktorius sako, kad terminalas turi visus privalomus leidimus, o Konteinerių terminalo vadovas atvirai sako, kad tokį krovinį krauna jau ne pirmą kartą. Klausimus kelia ir salietros sandėliavimo būdas, nes iš straipsnyje esančių nuotraukų atrodo, kad vienoje vietoje sandėliuojamas krovinio kiekis yra per didelis ir neatitinka tokiems pavojingiems kroviniams keliamų saugos reikalavimų. Būtų labai įdomu išgirsti uosto direktoriaus ir terminalo vadovo paaiškinimus, kodėl Konteinerių terminalo nėra pavojingų objektų sąraše ir kaip tada jis gali krauti bei sandėliuoti tokį krovinį?“ – „Atvirai Klaipėdai“ atsiųstame laiške rašė Einoras.
Komentuodama šį aspektą Uosto direkcija savo atsakyme nurodė, jog KKT yra įtrauktas į atestuotų įmonių sąrašą, suteikiantį jam teisę vykdyti pavojingų krovinių krovą.
„Klaipėdos konteinerių terminalas šiuo metu laikinai saugo trąšas, kurių sudėtyje yra amonio nitrato atviroje lauko aikštelėje, atskirai nuo kitų krovinių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu „Dėl Didelių pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarkos aprašo, Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir šių medžiagų, mišinių ar preparatų priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo”, – rašoma atsakyme, pabrėžiant, jog šis krovinys nėra tas pats, kuris 2020-ųjų vasarą sprogo Beirute ir pridarė milžiniškų nuostolių, nes trąšų sudėtyje yra amonio nitrato, tačiau tai nėra grynas amonio nitratas, sprogęs Libano sostinėje.
Anot Uosto direkcijos, sprendimą įtraukti įmonę į pavojingų objektų, kuriems privaloma priešgaisrinių tarnybų kasmetinė patikra, sąrašą, priima PAGD.
Pastarasis, komentuodamas „Atviros Klaipėdos“ skaitytojo iškeltas abejones, paaiškino, jog Vyriausybės patvirtintame atitinkamame apraše yra numatyta, jog pavojingiesiems objektams priskiriami tie objektai, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta ar viršija nustatytus rodiklius. Taip pat ten yra numatyta išimtis, kad kai pavojingųjų medžiagų vežimas yra susijęs su tarpiniu ir laikinu sandėliavimu, šis aprašas yra netaikomas.
Pasak PAGD, apie galimas krovos situacijas Klaipėdos uoste ir sąlygas, kada minėtasis aprašas turi būti taikomas, jis Uosto direkcija buvo informavęs šiemet gegužės pabaigoje.
„Informuojame, kad Jūsų pateikta informacija papildomai bus išnagrinėta Avarijų prevencijos aprašo, įgyvendinančio Direktyvą 2012/18/ES taikymo kontekste“, – rašoma departamento atsakyme.
Jei būtų nustatyta, jog nebuvo pateiktas pranešimas apie pavojingąjį objektą ar jo avarijų prevencijos plano, saugos ataskaitos, tai užtrauktų baudas nuo 75 iki 350 eurų.
Portalas alfa.lt rašė, kad dėl šios krovos savo tyrimą buvo pradėjęs Aplinkos apsaugos departamentas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad priimti laivą su salietros kroviniu būtų per daug rizikinga, tačiau įsileisti jį tuščią remontui yra normali Klaipėdos uosto praktika.Uosto direkcijos vadovas tikino, jog nėra jokių priežasčių jau iškrauto laivo neįsileisti remontui, kadangi jis nėra susijęs su Rusija – su Maltos vėliava plaukiojantis laivas priklauso Jungtinių Arabų Emyratų įmonei.
tai užtrauktų baudas nuo 75 iki 350 eurų… baisu…
Na Beiruto pavyzdys toks gan pamokantis 🙂 o ypač jei krovinys susijęs su ruzija ir atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai įsileisti tokį krovinį iš tos krypties būtų mažiausiai keista ir neprotinga 😀