Duonos trūkumas ir jos kokybė – neišsprendžiama problema 

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2024-09-15

Kad ir kaip sovietine tapusios Klaipėdos valdžia stengėsi reglamentuoti, kovoti ir bausti, maisto trūkumo ir jo kokybės problemos jai nepavyko išspręsti metų metus.  

Apie tai liudija Klaipėdos regioniniame valstybės archyve šiuo metu saugomi Vykdomojo komiteto (VK) dokumentai, pagal kurios parengtuose rašiniuose „Atvira Klaipėda“ ir pasakoja apie miesto kasdienybę 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečiuose.  

Klaipėdos duonos kombinato brigadininkas M. Prokaziuk darbo metu. Eugenijaus Šiško (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Miltai keliavo į šoną 

1950-ųjų gruodžio VK sprendimas rodo, kad tuo metu miltai vis dar buvo prekė, skatinusi daryti nusižengimus.   

Sprendime dėstyta, kad atliktus Voentorgo, kuriam vadovavo drg. Rukšinas, patikrinimą buvo nustatyta, jog III ketvirčio metu čia buvo parduota 1941 kg rūšinių miltų, kurie turėjo būti skirti maitinimo įstaigoms.   

Po kelis šimtus kilogramų šių miltų realizavo Voentorgo skyrių vedėjos drg. Rukšina ir Kožakina bei jau buvusi Miesto prekybos skyriaus vyriausioji inspektorė drg. Zorina, tuo metu jau dirbusi Apskrities prekybos skyriuje, o net 1563 kg – Voentorgo bazės vedėjas drg. Fišmanas.   

Savo sprendimu VK nurodė Voentorgo viršininkui drg. Rukšinui atkreipti dėmesį į tai, kad jis neužtikrino tokių specialios paskirties prekių pardavinėjimo kontrolės ir pasiekti, jog daugiau tokie atvejai nebepasikartotų. Drg. Fišmanas gavo griežtą papeikimą ir buvo perspėtas, kad pasikartojus tokiems incidentams bus pritaikytos gerokai griežtesnės priemonės.   

Bulvės saugotos žeminos ir šlapios  

Baigiantis 1951-ųjų vasariui VK jau svarstė, kaip buvo saugomos praėjusių metų derliaus bulvės. Jo sprendime rašoma, kad atlikus patikrinimą paaiškėjo, jog šiam „svarbiam klausimui“ reikiamo dėmesio neskyrė tas pat drg. Fišmanas, vadovavęs Voentorgui, jo kolega iš Gostorg drg. Michailovas ir organizacijos ORS-NOD Z vadovas drg. Fridmanas.   

Bulvės ilgam saugojimui buvo sudėtos neperrinktos, šlapios, žeminos. Pirmas jų perrinkimas buvo pradėtas tik vasarį. Jų saugojimo ir priežiūros režimo nepaisyta, neturėta psichometrų, temperatūrą sekė tik Gostorg.  

Reaguodamas į tokią situaciją VK nusprendė šias organizacijas įpareigoti per dvi dienas baigti pirmąjį bulvių perrinkimą, aprūpinti sandėlius termometrais ir psichometrais, pradėti pildyti temperatūros lapelius, bulvių kokybės pasus, taip pat buvo nurodyta sandėliuose turėti pageidavimų knygas bei laiku išvežti šiukšles ir atliekas, susidarančias po kasdienio bulvių perrinkimo.  

Šių organizacijų vadovai buvo perspėti, kad yra asmeniškai atsakingi už tinkamą bulvių saugojimą ir atitinkamos SSRS Prekybos ministerijos instrukcijos paisymą.  

Metų metus besitęsianti problema 

Duonos kokybės ir tvarkingo jos tiekimu darbo liaudžiai problema, prasidėjusi nuo pat socializmo statybų, buvo chroninė, bei tuometinę Klaipėdos valdžią kankino dar ir 1951-ųjų pavasarį.  

„Atvira Klaipėda“ šiame pokariui skirtų rašinių cikle jau buvo rašiusi, kad 1946 m. sausį VK konstatavo, kad yra visos sąlygos užtikrinti nepertraukiamą duonos tiekimą miestui, tačiau jos vis trūksta. 

„Kepamos duonos kokybė ypač bloga, miltai kepyklose nesijojami ir dėl to duonoje pasitaiko pašalinių daiktų. Iki šiol nepradėta kepti duonos gaminių mokykloms, ligoninėms ir vaikų darželiams”, – buvo rašoma sprendime. 

1946-ųjų rudenį skaitytojas laikraštyje dėstė, kad Klaipėdos duonos kombinato direktorius Šiškinas visiškai nesirūpino duonos kokybės pagerinimu ir gaminių realizavimu laiku.  

1948-ųjų liepą miesto valdžia konstatavo, kad vykdyto patikrinimo metu buvo nustatyti 288 kg netinkamai iškeptos juodos duonos ir 7000 vienetų kitų kepinių. Priemaišų, iškeptoje duonoje jų buvo 57,2 ir 48,2 proc., nors leistina norma buvo tik 40 proc. 

„Yra skundų dėl duonoje randamų pašalinių daiktų (metalo, nuorūkų ir pan.). Tai rodo, kad Duonos gamykloje ir Duonos kombinate reikalai yra netinkami”, – buvo rašoma dokumente. 

1949-ųjų pradžioje vyriausioji valstybinė saninspektorė drg. Jekšibarova informavo, kad maisto produktams, taip pat ir duonai, pervežti ir saugoti skirta tara neatitinka sanitarinių-higieninių normų. Vasario viduryje VK konstatavo, kad ir toliau miestiečiams prastai tiekiama duona, o ir tarp pasiekusios prekybos taškus buvo labai daug nekokybiškos – arba pilnai neiškeptos, arba sudegintos, arba užterštos, nudaužytais galais. Vasario 6-ąją Gostorg vietoje jam numatytų 10150 kg duonos gavo tik 8037 kg. Dėl to „eilėje parduotuvių” tądien duonos tiesiog nebuvo. Kitos prekybinės organizacijos per pirmas dvi vasario savaites iš viso negavo 33008 kg duonos, tad daugelio jų parduotuvės rytais atsidarydavo neturėdamos duonos arba duris atverdavo gerokai vėliau ir dėl to prie jų susiformuodavo eilės.   

1949-ųjų kovo pradžioje VK konstatavo, kad nuo vasario pabaigos ženkliai sumažėjo duonos tiekimas į rinką, todėl išaugo poreikis ją tiekti iš valstybinių fondų. 

1951-ųjų kovo viduryje miesto valdžia eilinį kartą bandė įvedinėti tvarką duonos prekyboje.  

Konstatuota, kad per 12 pirmų kovo mėnesio dienų Miesto žuvies kooperatyvo pirmininkas drg. Gordejevas neužtikrino 20 tonų duonos ir jos gaminių realizacijos. Taip pat buvo nustatyta, kad tokia produkcija šiame kooperatyve buvo išvežiojama antisanitarinėmis sąlygomis, tiesiog suverčiant į krūvą, o duona – į krūvą sudedant iki 12 kepalų. Šią produkciją priimdavo taisyklių, kaip tai reikia daryti, kaip išbrokuoti netinkamus gaminius nežinoję pardavėjai. Lentynose duona buvo sudėliojama 3-7 eilėmis, o kiti gaminai tiesiog suverčiami. Dėl viso tokio aplaidumo pirkėjus pasiekdavo GOST standarto neatitinkanti produkcija ir jie dėl to nuolat skųsdavosi.

Tuo metu drg. Gordejevas mojo ranka ir į tokį pavaldinių darbą, ir į pirkėjų skundus.  

Prasti reikalai buvo ir pačiame Duonos kombinate. Per dešimt kovo dienų čia buvo sustatyti 8 aktai dėl produkcijos trūkumo.  

Be to, mieste prie duonos nusidriekdavo eilės, nes didžiąją dalį jos iš miesto išveždavo valstiečiai, o milicijos viršininkas drg. Guliajevas jokios pagalbos dėl to neteikė.  

Tad VK nusprendė Miesto žuvies kooperatyvo pirmininkui drg. Gordejevui pareikšti griežtą įspėjimą ir nurodė, kad toliau tęsiantis tokiai situacijai jis bus atleistas iš pareigų. Tokios pat sankcijos sulaukė ir Duonos kombinato direktorius drg. Štikovas.  

Visiems prekybininkams buvo nurodyta pasitvirtinti duonos atvežimo grafikus ir griežtai jų laikytis. Taip pat buvo nurodyta, kad per naktį į parduotuves būtų pristatoma 40 proc. dienos prekybos limito duonos bei per devynias dienas pritaikyti mašinas tinkam šios produkcijos gabenimui. 

Dėl duonos kokybės buvo kreiptasi į prokuratūrą. 

Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Klaipėda neverta skrydžių 

Dabartinei Klaipėdos valdžiai ir verslui skundžiantis dėl prasto regiono pasiekiamumo oro transportu, pasižiūrėjus į istoriją atrodo, kad galbūt uostamiestis buvo tiesiog ...
2024-11-09
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Dangės krantinės - pavojingos ir laivams, ir žmonėms 

Sovietinės Klaipėdos valdžiai 1949-1951 metais niekaip nesisekė sutvarkyti Dangės krantinių, tad teko ne kartą tiesiog konstatuoti, jog jų būklė yra ...
2024-11-02
Skaityti daugiau

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu

Tiltai - Klaipėdos valdžios galvos skausmas 

Atrodo, kad po to, kai baigiantis II pasauliniam karui Klaipėdoje buvo susprogdinti senieji tiltai, nauji tokie objektai tapo nesibaigiančio miesto ...
2024-10-27
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This