Literatūrinė dvikova tarp poetų ir dirbtinio intelekto: kas kūrybiškesnis?

Kultūra, Svarbu
Laura Kemeklytė, „Atviros Klaipėdos“ praktikantė
2024-09-25

Klaipėdos kavinėje „10 tiltų“ surengtas festivalio „Inkultūracija“ renginys „Literatūrinės dvikovos: poetai ir dirbtinis intelektas“ sulaukė didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad šis vakaras nebus paprasta diskusija – poezijos ir technologijų priešprieša patraukė tiek literatūros mylėtojų, tiek inovacijomis besidominčių dalyvių dėmesį. Kavinė pamažu prisipildė įvairaus amžiaus žmonėmis, kurie nekantriai laukė susidūrimo tarp žmogaus kūrybiškumo ir dirbtinio intelekto galimybių.

Lauros Kemeklytės nuotr.

„Nesitikėjau tiek daug žmonių, labiau galvojau, na, mes paplepėsime čia, padiskutuosime, o, pasirodo, poetai turi savo auditoriją“, – atviravo renginio moderatorė Andželika Jurkutė-Rimkė.

Ši intelektuali atmosfera skleidėsi visą vakarą, o renginio dalyviai – poetai doc. dr. Liutauras Degėsys, Daiva Molytė-Lukauskienė, Renata Karvelis, Mindaugas Valiukas ir Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys Vytis Radvila diskutavo, kaip technologijos veikia kūrybinį procesą.

Vakaras prasidėjo intriguojančios užduoties pristatymu – poetai buvo paprašyti sukurti eilėraštį apie laisvę, o jų tekstus vėliau analizavo ir „perrašė“ dirbtinis intelektas (DI). Diskusijos centre – klausimas, ar algoritmas gali prilygti poetui? Ar technologijos turi pakankamai pajėgumų, kad būtų kūrybingos ir pajėgtų sukurti įtikinamą, jausmingą tekstą?

Daugeliu atvejų auditorijai pavykdavo atskirti žmogaus sukurtą tekstą nuo dirbtinio intelekto, tačiau didžiausią įspūdį paliko poeto M. Valiuko ir DI eilėraščiai. Klausytojai nebuvo tikri, kuris iš tekstų priklauso kuriam autoriui – reakcijos svyravo tarp spėlionių ir nuostabos.

„Man pasirodė šiek tiek prastesnis dirbtinio intelekto eilėraštis, nedaug, bet truputėlį prastesnis, – sakė jis, kai auditorija netikėtai suabejojo, kuris tekstas buvo jo. – Keista, kad auditorija dvejojo dėl autoriaus“, – nusivylimo neslėpė M. Valiukas.

V. Radvila, diskutuodamas apie technologijų pažangą, atkreipė dėmesį į terminų vartojimo atsargumą.

„Dirbtinio intelekto sąvoką turėtume vartoti su labai dideliu avansu. Manau, kad dirbtinis intelektas realiai dar neegzistuoja – egzistuoja apibrėžimas. DI sudaro didžiųjų duomenų analizė, kalbos modeliai“, – sakė jis.

V. Radvilos žodžiai iliustravo diskusijos esmę – DI gali imituoti žmogaus kūrybiškumą, tačiau tik tam tikrame kontekste, remdamasis duomenimis, bet ne asmeninėmis patirtimis ar emocijomis.

Renginio metu poetai aktyviai lygino savo bei kitų kūrybą su DI tekstais. L. Degėsys, išgirdęs D. Molytės-Lukauskienės eilėraščio ir DI atitikmenį, cituodamas frazę „Vyriškis pila skaidrų skystį į save“, juokdamasis sakė: „Man atrodė, kad taip negali žmogus parašyti, turėtų parašyti, jog geria degtinę!“, tačiau liko nustebintas, sužinojęs, jog cituota frazė – DI skolinys iš poetės ankstesnės kūrybos. Jo nuomone, technologijos bando suekspresinti tekstus, tačiau poetiniai niuansai atspindi netikslų algoritmo modeliavimą.

R. Karvelis savo ruožtu pasidalijo, kad nors DI sukurtas jos eilėraštis buvo techniškai gerai sukonstruotas, trūko jausmo ir konteksto, kurie suteikia tekstui gilumą.

„Šiaip labai nusistebėjau, kaip gražiai linksniai buvo pakoreguoti, tačiau vietomis trūko logikos“, – teigė ji.

Toks vertinimas tik dar kartą pabrėžė, kad kūrybos esmė slypi ne tik techniniuose niuansuose, bet ir emociniame ryšyje.

Pokalbiui artėjant prie pabaigos, poetai, kritiškai vertindami DI galimybes, palygino šiuos kūrinius su standartiniais mokykliniais darbais.

„Dvyliktokas šimtukininkas yra didžiausia vidutinybė, nes jis atitinka standartą, negali nukrypti nuo sistemos“, – ironizavo L. Degėsys, lygindamas DI su „bejausmiu“ sistema besivadovaujančiu mokiniu.

Vakarui pasibaigus, daugelis klausytojų liko susimąstę apie kūrybos ateitį.

„Išties keista, kaip žmogiškai, jautriai gali atrodyti DI kurtas tekstas,“ – sakė Monika, viena iš renginio dalyvių.

„Net pasimečiau, išgirdęs DI ir rašytojų tekstų palyginimus, sunku buvo pasakyti, kuris kieno“, – savo įspūdžiais dalijosi Kristupas.

Šis renginys, subtiliai balansuojantis tarp poezijos ir technologijų, sukėlė klausytojams dviprasmišką įspūdį – nors dirbtinis intelektas vis dar toli gražu neprilygsta žmogaus jausmingumui, akivaizdu, kad poetai turi rimtą konkurentą skaitmeninėje erdvėje.

Žymos: | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Apie prasidedantį literatūros festivalį „Prozos krantas“

Klaipėdiečiai tęsia rašytojo Rimanto Černiausko 1987 m. pradėtą tradiciją populiarinti prozos skaitymus Vakarų Lietuvoje, rengiant festivalį „Novelės ruduo“. Vienu metu ...
2024-10-25
Skaityti daugiau

Svarbu, Veidai

Lina Beata Norkutė: „Svarbiausia sukurti ryšį su savimi“

Lina Beata Norkutė (g. 1985 m., Klaipėdoje) – tapytoja, festivalio „Inkultūracija“ metu pristačiusi debiutinę parodą „Ryšys“ Baltojoje galerijoje, Klaipėdos apskrities ...
2024-09-28
Skaityti daugiau

Kultūra

Baltijos šalių literatūra: kūrybiniai tiltai ir vertimų keliai

Klaipėdoje vykstančio festivalio „Inkultūracija“ dalyviai trečiadienį dalijosi mintimis apie bendrystę, literatūrinius projektus ir iššūkius tarp trijų Baltijos valstybių. Vertėjas bei ...
2024-09-25
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This