Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-26 |
Prieš savaitę Rytų ir Vidurio Europos šalis – Austriją, Rumuniją, Čekiją, Vengriją bei Lenkiją – nusiaubusių potvynių metu žuvo iki dviejų dešimčių žmonių. Gamtos stichija nebuvo tokia galinga kaip daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus (1997 m.), tačiau ir dabar šalių ūkis, socialinė infrastruktūra patyrė nemenkų nuostolių: nukentėjo ekonomika, evakuotos ligoninės, socialinės priežiūros įstaigos.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė konsultuosiantis su šalimis – likimo draugėmis dėl kreipimosi pagalbos į Europos Sąjungą (ES) nuostolius kompensuoti. Bent jau kol kas iš ES institucijų tik Europos parlamentas dėl stichijos pareiškė susirūpinimą bei užuojautą dėl žuvusių žmonių.
Nors Lenkija, Čekija turėjo liūdnos galingų potvynių patirties ir šįkart gamtos stichiją pasitiko labiau pasiruošusios – statyti nauji ir sutvirtinti senesni pylimai bei užtvankos šalia didesnių upių, tobulinta pagalbos gyventojams teikimo sistema – tačiau patirties bei pastangų ir šįkart nepakako. Potvynių zonoje atsidūrę žmonės kritikavo ir tebekritikuoja savo nacionalinę valdžią neveiklumu bei neefektyvumu.
Tik šią savaitę Lenkijos Seimą pasiekė specialus „potvynių įstatymas“, numatantis, kad praėjusios stichijos pasekmes likviduojant, šios šalies vyriausybė sieks sutelkti apie 23 mlrd. zlotų (beveik 5,3 mlrd. Eur.). D. Tusko vadovaujama vyriausybė kritikuojama dėl to, kad įstatymo projekto kol kas nėra atitinkamoje teisės aktų svetainėje, todėl šalies piliečiai beigi žiniasklaida gal kliautis tik nuogirdomis ir neoficialia informacija. Aptariama, esą nacionalinė šalies valdžia gamtos stichijų pasekmes likviduojant gaus papildomų teisių, galės direktyvomis (specialiais įsakymais) nurodyti savivaldos, kitoms valdžios institucijoms, net vietos verslui, kaip telkti pastangas bei organizuoti veiklą. Tam tikra apimtimi be to bus apribotos galimybės įsakymais suformuluotus nurodymus skųsti administraciniams teismams. Tikimasi optimizuoti pagalbą bankų skolininkams, teikti pašalpas studentams, greitesnę ir efektyvesnę prieigą prie sveikatos apsaugos sistemos paslaugų, nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiems, atšaukti draudimus prekybos įmonėms dirbti sekmadieniais, papildomą paramą policijai bei ugniagesiams-gelbėtojams.
Lenkijos medijos veik vienu basu tvirtina suprantančios gerus vyriausybės norus pirmiausia mažinant biurokratinius trukdžius gauti veiksmingą paramą nuo stichijų nukentėjusiems žmonėms. Tačiau lygiai taip pat ir abejoja, kad biurokratijos reikšmingai sumažės.
Dabar parengtos priemonės būtų logiškos, gal net visai efektyvios, tačiau lenkų žurnalistai vienas paskui kitą pažymi, kad šalies parlamentą pasiekęs įstatymų projektas veik niekuo nesiskiria nuo panašaus, kurį anksčiau buvo parengę buvę valdantieji iš „Teisės ir teisingumo“ partijos. Vis dėlto tas įstatymas nežinia dėl ko nugulė politikų stalčiuose. Dabar panašias teisines priemones teikia dabartiniai valdantieji iš liberalios „Piliečių platformos“ ir jų koalicijos partnerių.
Lietuvą, tarsi esančią Dievo užantyje, panašios stichijos kol kas aplenkia. Tačiau ir pas mus pasitaiko rimtų technogeninių kataklizmų. Netrukus sukanka penkmetis nuo milžiniško padangų gaisro Alytuje, kurį gesinti teko keletą dienų. Ir vien tik pagalvojus apie išvadas, kurias tarsi derėjo po to pasidaryti, tampa kažin kaip netikra. Ar darsyk kilus nelaimei kažkas būtų kitaip. Ypač matant, kaip centrinę valdžią paskutiniais metais yra apėmęs visuomeninių paslaugų optimizavimo-centralizavimo vajus. Optimizuojama bei centralizuojama viskas – „Sodra“, muitinė, policija, prokuratūra, ugniagesiai, Mokesčių inspekcija – o regioninei valdžiai beigi vietos bendruomenėms kyla pagrįstų abejonių, ar optimizuoti išvardintų bei kitų institucijų padaliniai dar gali gebėti veikti savarankiškai, užtikrinti deramas paslaugas visuomenei tada, jeigu jų netikėtai prireiktų…
Suprantama: gyvename specifiniais laikais, kur nėra vietos viešųjų pinigų išlaidūnams. Tačiau ar iš nacionalinių valdžios institucijų padalinių likusios iškabos kada nors nevers žagsėti ir suteiks naujų galimybių vietos savivaldos lyderiams tapti ugniagesiais-gelbėtojais?
Parašykite komentarą