Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-30 |
Dėl nelegaliai pastatytos ir valstybinį žemės sklypą uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, apjuosusios tvoros jau dešimtimis įvairių ieškinių kovojantis Klaipėdos verslininkas Rimantas Cibauskas praėjusią savaitę sulaukė dviejų jam nepalankių, iškart įsigaliojančių sprendimų.
Apeliacinis teismas konstatavo, jog mecenato titulą turintis klaipėdietis neturėjo jokios teisės skųsti Statybų inspekcijos konkurso dėl jo pastatytos tvoros griovimo. Tuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė verslininko pretenzijas savivaldybei ir valstybei.
Ieškinio nepriėmė
R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo dar 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o tarnybos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“.
Šiemet dviejų instancijų teismai konstatavo, kad baudos verslininkui yra neefektyvios ir pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI) turi pagaliau imtis griauti šią tvotą bei kuo greičiau įvykdyti jau prieš keletą metų įsigaliojusį teismo sprendimą.
Rugpjūčio pradžioje inspekcija pagaliau paskelbė viešąjį konkursą, kad potencialūs šios tvoros griovėjai pateiktų savo pasiūlymus. Maksimaliai jiems buvo ruošiamasi sumokėti iki 11 611 Eur. Suėjus terminui buvo gauti penki potencialių tiekėjų pasiūlymai. Konkurso nugalėtoju paskelbta Pasvalio rajone registruota MB „4U LT“, su kuria ir pasirašyta sutartis, darbus sutiko atlikti už 5 784,75 Eur. Jai sumokėtas atlygis vėliau turi būti išieškotas iš R. Cibausko.
Reaguodamas į šią jam nepalankią įvykių eigą R. Cibauskas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti sutarties galiojimą ir vykdymą bei uždrausti atlikti bet kokius griovimo darbus. Šis teismas rugsėjo 19-ąją atmetė minėtąjį verslininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Dabar jau paaiškėjo, kad tam pačiam teismui verslininkas buvo pateikęs ir ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, bet jį teismas atsisakė priimti. Tada jau R. Cibauskas šią nutartį apskundė Apeliaciniam teismui. Savo skunde jis dėstė, kad inspekcijai buvo pateikęs dvi pretenzijas ir esą dėl to įgijo kandidato statusą. O kadangi pirkimo sąlygos esą buvo akivaizdžiai neaiškios, inspekcija neva privalėjo jas paaiškinti, kad jis pats galėtų tinkamai formuluoti ir teikti pasiūlymą.
Šią bylą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Irmantas Šulcas konstatavo, jog mecenato pretenzijos yra nepagrįstos.
„Nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas yra ūkinės veiklos subjektas, kuris būtų suinteresuotas viešojo pirkimo sutarties sudarymu. <…> Vien tik aplinkybė, kad jis atsakovei pateikė du skundus, nepatvirtina ieškovo suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje.
Bandė šokdinti ir valstybę
R. Cibauskas pagal minėtąją 2003 m. su savivaldybe sudarytą sutartį buvo įsipareigojęs savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotekų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos bei įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į savivaldybės balansą.
Viename iš savo ieškinių teismui verslininkas dėstė, kad Savivaldybės administracija esą užvaldė kelią pateikusi Vyriausybei aiškiai melagingą informaciją, jog jis nėra nutiestas iš privačių asmenų lėšų. Pernai liepą šią bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teisėja Erika Misiūnienė buvo konstatavusi, jog nėra ginčo dėl to, jog dalis įvažiuojamojo kelio buvo sukurta R. Cibausko lėšomis ir inventorizuota be jo žinios, tačiau kartu buvo pabrėžta, jog nėra duomenų, kad visi R. Cibausko atlikti darbai būtų tinkamai, pagal minėtos sutarties nuostatas, perduoti į savivaldybės balansą, tad ir priėmimo–perdavimo aktas tarp jos ir Vyriausybės negalėjo būti sudarytas.
Pirmos instancijos teismas panaikino tik tą priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria buvo perduota R. Cibausko lėšomis sukurta kelio atkarpa, o egzistavusios dar nuo 1973 m. kelio dalies perdavimas pripažintas teisėtu. Kartu teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti restituciją ir nurodė grąžinti R. Cibausko nuosavybėn tik statybines medžiagas, panaudotas įvažiuojamojo kelio dalies statybai.
Toks sprendimas nepatiko abiem pusėms – savivaldybė prašė Apeliacinį teismą paikinti pirmos instancijos sprendimą ir R. Cibausko skundą pripažinti nepagrįstu, o pastarais prašė, kad jam už kelią būtų sumokėta pinigais – 49 676,33 Eur.
Pernai gruodį bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurią sudarė teisėjai Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė ir Žilvinas Terebeiza, pirmiausiai priminė, jog jau įsigaliojusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog tokia sutartis buvo neatlygintinė.
„Ieškovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir patyręs asmuo, negalėjo nežinoti ginčijamos sutarties (kurią sudaro vos 2 lapai) esmės ir jos sąlygų ir (ar) jų nesuprasti, sutartį sudarė siekdamas turtinės naudos sau, padidinant žemės sklypo plotą, ir laisva valia prisiėmė jos įsipareigojimus. <…> Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs valią perduoti sukurtą turtą (infrastruktūrą) atsakovei, t. y. ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl turto perėmimo, kaip buvo sutarta Sutarties 3.7 papunktyje, ir taip pats neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl šio turto priteisimo atsakovei natūra yra nepagrįstas“, – rašoma šiame sprendime.
Apeliacinis teismas sutiko su R. Cibausko argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatytas restitucijos būdas, nėra įmanoma objektyviai įvykdyti.
„Jei ieškovui būtų sugrąžintos kelio pastatymui panaudotos statybinės medžiagos, pats kelias turėtų būti visiškai išardytas. Antra, naudojantis keliu, akivaizdu, kad kelio statybai panaudotos statybinės medžiagos yra dėvimos (nudėvėtos). Taigi pirmosios instancijos teismo pasirinktas restitucijos būdas neatitinka jos esmės ir jos įvykdymas gali sukelti ne tik nepatogumų šalims, bet ir naujų teisminių ginčų ateityje. <…> Kolegija konstatuoja, kad, įvertinęs šioje byloje pateiktus ir jai reikšmingus įsiteisėjusius procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo turėjo atmesti“, – rašoma sprendime.
Pasisakydamas dėl perdavimo akto Apeliacinis teismas konstatavo, jog pačio R. Cibausko netinkamas sutarties įvykdymas lėmė tai, jog buvo sudarytas minėtojo kelio perdavimo aktas.
„Vien pats faktas, kad ieškovui neįvykdžius sutarties sąlygų jo lėšomis įrengtas kelias buvo galimai inventorizuotas be ieškovo žinios 2015 metais, nesudaro pagrindo ginčo kelio priėmimo–perdavimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. <…> Be to, teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį ir į aktyvų ieškovo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, politikoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veikloje 2015 metais, jo turimą išsilavinimą, turi pagrindo abejoti, kad ieškovui neįvykdžius sutarties sąlygų jo lėšomis įrengtas kelias buvo galimai inventorizuotas be ieškovo žinios 2015 metais “, – rašoma sprendime.
Tad Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos verdiktą ir atmetė verslininko ieškinį.
R. Cibauskas nesusitaikė su tokiu sprendimu ir jo advokatas surašė kasacinį skundą LAT, o pastarasis nusprendė jį priimti ir išnagrinėti. Tačiau mecenatas prapylė ir šį procesą – LAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Andžej Maciejevski, Agnė Tikniūtė ir Dalia Vasarienė, paliko galioti Apeliacinio teismo sprendimą.
„Aplinkybė, kad ieškovas savo lėšomis įrengė valstybiniame žemės sklype esančią infrastruktūrą, ją perkeldamas iš ketinamo prisijungti žemės sklypo, savaime nėra pagrindas laikyti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į minėto kelio infrastruktūrą. Investuodamas į valstybinį turtą, t. y. neatlygintinai perkeldamas valstybinio kelio, kuris buvo nutiestas iki sutarties ir detaliojo plano parengimo, infrastruktūrą, ieškovas netapo kelio infrastruktūros savininku“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje, pabrėžiant, kad valstybė, būdama kelio ir jame esančios infrastruktūros savininkė, juo teisėtai disponuodama, pagrįstai jį perdavė savivaldybės nuosavybei.
INFORMACIJA
Rimanto Cibausko iniciatyva parengto 2003 metų detaliojo plano brėžinyje verslininko sklypas, įsigytas 1998 metais, plane pažymėtas rausvai.
Pagal šio plano sprendinius buvo panaikinta Alytaus gatvės atkarpa (geltona spalva), vietoje jos kur kas piečiau įrengtas naujas kelias su apsisukimo aikštele ir kažkodėl suformuoti du atskiri – po 3,99 ir 5,44 aro ploto sklypai, o ne vienas 9,43 aro sklypas, tinkamas gyvenamojo namo statybai.
Taip žaliai apibrėžtas sklypas tapo įsiterpusiu ir jį buvo galima parduoti be aukciono greta esančio sklypo savininkui. Tačiau dar net jo ir mėlynai apibrėžto sklypo neįsigijęs R. Cibauskas abu juos 2003-2005 metų laikotarpiu apjuosė mūrine tvora. Mažesnįjį sklypą verslininkas įsigijo tik 2017-aisiais, o didesnis, bendrojo naudojimo želdynų paskirties, negalėjo būti parduodamas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
kažkokių sušiktu kelių arų žemės sklypu tiek žmogui gyvenimą gadint? EI, TEISMAI? KĄ VEIKIA STEPULIONIS?!
Gaila, kad tokia painiava,nesuprantu vieno, kodėl Cibauskas neperka tos valstybinės ]emės gabaliuko? Ar jam neduoda, ar jis nori veltui gauti? Miestas galėtų parduoti rinkos kaina, taip baigtųsi tie negarbingi skandalai. Čia ne vagystė, ne žulikystė, bet nervų gadinimas.
Pirmiausiai, sklypas negali būti parduodamas vienam asmeniui, jei yra bendrojo naudojimo želdynų paskirties.
Antra, jei jis ir būtų parduodamas, tai, pagal griežtus įstatymo reikalavimus, privalo būti parduodamas aukcione, ir tokiu atveju pateikiant turtą aukcionui nustatoma pirminė rinkos kaina, o aukciono dalyviai varžosi ir nuperka pasiūlęs didžiausią kainą.
Cibauskas būtent dėl to ir rengė detalųjį planą, kad, Taraškevičiaus padedamas, pasigrobtų žemę dalimis be aukciono.
Už pinigus nusipirkti tai gali kiekvienas durnius, o va be pinigų ar už nedidelius pinigus perka tokie kaip Cibauskas ir į jį panašūs.
Ir vėl problemos kyla būtent dėl korupcijos, kuri klestėjo (o gal ir tebeklesti?) savivaldybėje .
Detalusis planas, patvirtintas 2003 metais, specialiai numatė 2 nedidelius sklypelius, kurių vieną Cibauskas jau nusipirko. Primenu, kad sklypus, kaip „įsiterpusius”, galima buvo pirkti be aukciono tik jei jie buvo mažesni kaip 4 arai.
Todėl tyčia buvo suformuotas 3,99 aro ploto sklypas, gretimą virš 5 arų ploto paliekant laisvą, nes jis, esantis prie kelio, negalėjo būti niekam parduotas namo statybai , ir šį sklypą Cibauskas ketino jei ne nusipirkti, tai bent jau faktiškai naudoti.
Taip ir padarė – pastatė tvorą ir faktiškai prisijungė prie savo žemės.
Sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo parengė D. Arkušauskienė, jį pasirašė tuometinis meras RIMANTAS TARAŠKEVIČIUS.
Tauta turi žinoti savo „herojus”.
Šaunuolis M. Vainorius, kad rašo apie tokius dalykus.
O kas galetu paneigti, kad viska vagiama ir prie liberalu…
Kodel tiek ilgai sitam tipui leidziama tyciotis
Labai ilgai teismai žaidė nes viskas pavirto farsu, cirku. Žiūrėkit kaip žemaitaitį sutvarkė greitai, o čia….. Įdomu ar privatizuota Smilties Pylimo (SP) gatvės atkarpa nuo SP namo Nr.7 iki sankryžos su Sportininkų g. teisėtai ir paversta kiemu ar ne, nes tai gatvės dalis dar nuo anų laikų.
Kaip ten vienam filme sakė : vagis turi sėdėti kalėjime
Idomiai „teismas ” isvarte,-
„Vien pats faktas, kad ieškovui neįvykdžius sutarties sąlygų jo lėšomis įrengtas kelias buvo galimai inventorizuotas be ieškovo žinios 2015 metais, nesudaro pagrindo ginčo kelio priėmimo–perdavimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Be to, teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį ir į aktyvų ieškovo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, politikoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veikloje 2015 metais, jo turimą išsilavinimą, turi pagrindo abejoti, kad ieškovui neįvykdžius sutarties sąlygų jo lėšomis įrengtas kelias buvo galimai inventorizuotas be ieškovo žinios 2015 metais “, – rašoma sprendime.
Tai KA … ,(K.S(2ju puslapiu sutartis) R.C) , savavaliskai INVENTORIZAVO !?Pagal „teisma”, ieskovas „neivykde” sutarties,kelio nera,bet jis YRA- inventorizuotas-apsiformintas !?
Atrodo ,kad Klaipėda stipriai degraduoja .Jau turbūt dešimtys miesto valdyme ar visuomenės veikėjų daeina iki teismų net baudžiamųjų bylų arba gina savanaudiškų interesų -naudos sau išsaugojimą net tesimuose. Reiktų tokius kaip Cibauskas išmesti iš visų jo ,kaip mecenato titulą turinčio sąrašo. Negalima iš jo priimti nė EURO nei krepšiniui ,nei kitur… Žmogus be sąžinės, kažkoks demagogas, gyvena šalia Bažnyčios, šalia Universiteto. Iš kur tie jo pinigai, reiktų pasidomėti..
Buvęs meras J. Aušra jau beveik kalėjime sėdi. Buvęs mero E.Gentvilo patarėjas E.Masiulis jau sėdi… Buvusi sav. pareigūnė I.Šakalienė vis dar gina savo neteisėtą turtą tesimuose, ir dar „įdomių” liūdnų faktų
yra… Žurnalistui M.Vainoriui vis reikia dėkoti kad sužinome tai kas gyventojams svarbu žinoti…
tik įsivaizduoti kas būtų,jeigu jis būtų tapęs miesto meru (ne kartą bandė ir juo tapti ). Klaipėdiečiams užteko proto neprileisti jo prie valdžios vairo , nes dešimtys tūkstančių įvairiausių įmonių darbuotojų pažinojo jį kaip sąžiningą (?) žmogų ( ypač prekybos darbuotojai ).
svarbūs tie žemės sklypai? Kelių arų! Kad taip atsitiko, atsakomybę turi prisiimti tuometinė savivaldybės valdymo nomenklatūra o ne ant Cibausko visus šunis kart.. Gal pasižiūrim kiek kur kaip Vilniuj Navickienė ne tik arų pasiėmė? Arba kas dedasi su valstybiniais sklypais pas mus Tauralaukyje kur du stori ryži broliukai neršia? Turėtumėt gėdos šeškai, pult mecenatą, Klaipėdos patriotą ir šiaip gerą žmogų…
Apgailėtinas.
nu ir kiek nervu si zmoga susigadino,dabar daaaug metu pas gyditojus lankysis ir vis del godumo,nusinesi i graba bniat viska!