Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-10-10 |
Didžiausią pavojų keliuose lietuviams kelia išgėrę vairuotojai, prasta vairavimo kultūra ir kelių būklė, atskleidė apklausa. Tuo metu vairavimo profesionalai teigia, kad neretai stokojama įgūdžių, kurie eismo įvykių išvengti padėtų bent jau važiuojant prastos kokybės keliais ar esant blogoms oro sąlygoms, tačiau pagrindinis vaistas nuo visų pavojų – mažesnis greitis.
Asociatyvi Palmiros Martinkienės nuotr.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad daugumos respondentų (77 proc.) manymu, didžiausią pavojų keliuose kelia girti vairuotojai.
Apklausos dalyvių nuomonę atspindi ir statistika. Per pirmąjį 2024-ųjų metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės šalyje žuvo 4, o sužeista net 111 asmenų.
Vis dėlto gyventojai pavojų keliuose mato ir kitur. Ne ką mažiau jų (66 proc.) išskyrė ir vairavimo kultūrą, 60 proc. įvardijo kelių būklę, 51 proc. – oro sąlygas. 46 proc. mano, kad saugumui kelyje didelę įtaką turi vairuotojų įpročiai ir tradicijos, 45 proc. – automobilių techninė būklė.
Jei vairavimas išgėrus ir nekultūringas elgesys kelyje yra savaime suprantami pavojų keliantys veiksniai, tai kur kas daugiau diskusijų gali kelti kelių kokybė ir oro sąlygos, sako buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas.
„Be abejo, eismo sąlygos prastos visų pirma gali būti dėl natūralaus kelio nusidėvėjimo – duobių, žvyro, provėžų ir pan. Kitas dalykas, kai tą kelią pablogina oro sąlygos – lietus, sniegas, plikledis, purvo sluoksnis. Žmonės abiem atvejais kelio dažnai neįvertina arba į kelią nė nežiūri, nes pirmiausia mums rūpi komforto savybės važiuojant – kad kelias būtų lygus ir nepurtytų automobilio“, – sako vairavimo instruktorius.
Jo nuomone, daugybės eismo įvykių išvengti būtų galima tiesiog sumažinus greitį, kai pastebima, kad eismo sąlygos yra prastesnės nei įprasta.
„Žmonės bijo prastesnių sąlygų, tačiau mažai kas galvoja, kad joms suprastėjus visų pirma reikia mažinti greitį. Dažnai dėmesys kreipiamas tik į tai, ką reikės daryti, kai mašina paslys, ją sumėtys, tačiau nemąstoma apie tai, ką reiktų padaryti, kad taip nenutiktų“, – sako A. Pakėnas.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas pastebi, kad saugūs kelyje būsime tik tuomet, kai atsižvelgsime į visus apklausoje gyventojų išvardintus saugaus eismo veiksnius.
„Negalime daryti įtakos kelio būklei ar oro sąlygoms, greičiausiai niekaip nepamokysime ir nedrausmingų, agresyvių vairuotojų, tačiau galime pradėti nuo savęs – investuoti į įgūdžių gerinimą, sumažinti greitį, pykti ir stresą išlieti ne kelyje, o, pavyzdžiui, sportuodami. Eismo įvykių ir juose žuvusiųjų statistika negailestinga ir už tai atsakinga yra visa visuomenė“, – mano R. Viršilas.
Bendrovės vadovas sako, kad įmonė investuoja į jos vairuotojų įgūdžių gerinimą, reguliariai organizuoja mokymus.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
reikia skelbi tuos vairuotojus kurie dazmai pazeidineja kelio zenklus pvzz artoju gatve prie gintaro baldai is desines tai yra pirmos juostos zenklas i desine kai tuo tarpu suka i kaire .Siaures prospekte vaziuojan i liepu gatve
nemazaia gudruociu rytais kurie nenori stoveti eileje .ir dazniausiai su valstybinei numeriai kai 999 ,888 333 tokios masinu marke BMW ,AUDI