Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-17 |
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl teisės į atvaizdą pažeidimo nusprendė, kad portalas lrytas.lt, kuriame buvo publikuojamos ieškovės nuotraukos, privalo jas pašalinti.
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės teisės į atvaizdą ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimo. Ieškovės teigimu, atsakovai – interneto portalas ir ieškovės buvęs draugas atlikėjas Mindaugas Mickevičius (Mino) – pažeidžia jos teises į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Interneto portale ieškovės buvusio draugo pranešimo spaudai apie naują dainą pagrindu buvo paskelbta publikacija su poros nuotraukomis iš kalėdinės fotosesijos. Ieškovė kreipėsi į portalą su prašymu pašalinti visas turimas jos nuotraukas, motyvuodama savo teisės būti pamirštai įgyvendinimu, tačiau portalas nurodė, kad jos sutikimas skelbti nuotraukas nereikalingas, kad informacija apie naujo kūrinio sukūrimą ir jo atsiradimo aplinkybes yra tvarkoma žurnalistikos ir meninės saviraiškos tikslais, todėl nėra pagrindo taikyti teisės būti pamirštam principus.
Apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė, nurodęs, kad paskelbta informacija yra teisinga. Dėl šio sprendimo ieškovė padavė apeliacinį skundą, teigdama, kad ji niekada nesuteikė sutikimo viešinti jos atvaizdo, o atsakovas – buvęs draugas, išplatindamas ginčo nuotraukas, veikė pats ir savavališkai.
Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimai iš dalies pagrįsti, ir jos ieškinį tenkino iš dalies – uždraudė portalui bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, esančius straipsnyje, ir bet kokius kitus ieškovės atvaizdus, kurie yra susiję su minėtu straipsniu; įpareigojo portalą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo pašalinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus ieškovės atvaizdus ir jų dalis iš interneto svetainės valdomų socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių, spaudos, interneto erdvės ir kitų įmanomų visuomenei prieinamų erdvių, taip pat įpareigojo sunaikinti bet kokias ieškovės fotografijas, kitus atvaizdus, jų skaitmenines kopijas ir bet kokias kitas turimas jų kopijas, susijusias su publikuotu straipsniu. Taip pat atsakovui – buvusiam ieškovės draugui uždrausta bet kokiu būdu naudoti ir tiesiogiai ar pasitelkiant kitus asmenis viešai, internete ar kitoje viešojoje erdvėje demonstruoti, spausdinti, platinti ieškovės atvaizdus, skelbtus portalo straipsnyje.
Kolegija konstatavo, kad byloje kilo teisės į privataus gyvenimo gerbimą (su ja siejamos teisės būti pamirštam internete) ir visuomenės teisės žinoti vertybių santykio klausimas. Naujausioje Europos žmogaus teisių teismo praktikoje dėl teisės būti pamirštam internete pasisakyta, kad teisė būti pamirštam internete siejama su teise į privataus gyvenimo gerbimą, konkrečiau – teise į reputacijos gerbimą, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis to siekiama.
„Nors apylinkės teismas nenustatė, kad nuotraukos būtų žeminamo pobūdžio, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo nuotraukų pobūdį, pripažino, kad ginčo nuotraukos ne tik atspindi ieškovės ir atsakovo šiltus santykius, tačiau yra ir pakankamai atviros ir asmeniškos (intymios), jose matomas ir apnuogintas apeliantės kūnas, todėl tokia informacija laikytina pakankamai jautria, o šie duomenys pripažinti reikšmingais nagrinėjamoje byloje. Sprendžiant dėl ieškovės, kaip asmens, reikalaujančio teisės būti pamirštam, įgyvendinimo, žinomumo ir jo elgesio po įvykių, nustatyta, kad ieškovės žinomumo laipsnis kildintinas išimtinai iš tuo metu buvusių jos artimų santykių su atsakovu, t. y. iš atsakovo žinomumo. Tačiau, remiantis bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko dar 2019 m., šiuo metu ieškovė nėra viešasis asmuo ir per visą laiką nuo ginčo publikacijos paskelbimo nesiekė tokia tapti, nesiekė žiniasklaidos dėmesio. Tokie duomenys pripažintini didinančiais ieškovės lūkestį dėl privatumo apsaugos ir turinčiais įtakos apsaugai, kuri gali būti suteikta ieškovės privačiam gyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tolesnis ginčo nuotraukų su ieškovės atvaizdu prieinamumas internete ir viešinimas sukelia didelių nepatogumų ieškovės reputacijai ir kasdieniam privačiam gyvenimui ir iš esmės kenkia jos naudojimuisi teise į privataus gyvenimo apsaugą. Teismas padarė išvadą, kad fotosesijos nuotraukų pašalinimu iš esmės nebus pažeista visuomenės teisė gauti informaciją apie lietuvišką muziką, dainos autorių ir kūrinio sukūrimo aplinkybes, kadangi detali tokio pobūdžio informacija yra pateikiama būtent pranešimo spaudai tekstiniame turinyje ir prieiga prie tokios praeities informacijos išliks, taigi visuomenės interesas gauti nurodyto pobūdžio informaciją nebus pažeistas“, – rašoma teismo pranešime.
Apygardos teismo nutartis, kurią priėmė kolegija, susidariusi iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės ir Mariaus Dobrovolskio, įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau ji dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Parašykite komentarą