Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-10-18 |
Mano žymus kolega Vytautas Čepas socialiniuose tinkluose užvedė diskusiją apie tai, ką vadinti radikalu, o kas yra vatnikas. Pripažįstu, kad paskutinis žodis yra nelietuviškas ir barbarizmas. Bet ne apie praeitį kalba. Esu kiek susipažinęs su šia tema, todėl pateiksiu keletą pastabų.
Pirmiausia patarimas – skaitykite protingas knygas. Jose kartais yra tokių dalykų, kurių iki tol žmogus galėjo nežinoti. Sakykim, buvo toks G.V. F. Hėgelis, kuris paaiškino, jog sąvokos turinys gali kisti, jei keičiasi esminės aplinkybės. Todėl vatniko sampratos nerasime prieš šimtą metų, manau, kad ir po penkiasdešimt jos gali nelikti. Ji yra gana siaura ir skirta paniekinamai žymėti nepatinkančius žmones. Manau, jog pagarbos vartojant šį žodį nėra rodoma.
Asociatyvi nuotr.
Apskritai keiktis nederėtų, nes tai negerina žmonių tarpusavio santykių ir gali iššaukti konfliktus iki muštynių ar žudymų. Aišku, kad aš kalbu kaip mokslininkas ar išorinis stebėtojas, o politikoje būna ir nešvarios kovos, kur moralės normų laikymasis yra retas. Akivaizdžiai pameluoti televizijos debatų metu buvo galima per tebesitęsiančius rinkimus. Ir vedantieji, ir politikai į tai kreipė mažai dėmesio.
Kitas ne mažiau reikšmingas dalykas buvo antisemitiniai kaltinimai. Pradėsiu nuo citatos iš Delfi: „Apkaltą R. Žemaitaičiui Seimo komisija siūlo rengti dėl šių politiko įrašų socialiniame tinkle: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <…> Aš jums noriu suteikti šanso, mieli Izraelio žydai, atsiprašyti Palestinos ir ES, už jūsų šlykščius veiksmelius svetimoje šalyje. Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.
Nežinau, ar tie žmonės, kurie rinkosi jo partiją, pažįsta jos vadą. Galiu pratęsti panašių posakių rinkinį, bet vertinu skaitytojų kantrybę. Lyderį vadinti vatniku gal ir nereikia, jam tinka visai kiti juridiniai terminai.
Bendroji išvada iš šios diskusijos, deja, viena. Ginčo kultūra nepasiekia rimto pačios problemos suvokimo. Yra viena kiniečių patarlė: „Ir pats ilgiausias kelias prasideda nuo pirmo žingsnio“.
Aš formuluoju griežčiau – ir pats didžiausias nusikaltimas prasideda nuo kitų menkinimo ir melavimo. Toliau jau seka genocido politika, kuri Vokietijoje prasidėjo nuo psichinių ligonių ir gėjų, vėliau naikino romus ir žydus. Gal nereikia kartoti istorinių klaidų?
Paminėtas net pats V.Čepas. O kur išvados ir pasiūlymai?