Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-18 |
Dalis bandymu galimai apgaule įgyti 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų kaltinimų asmenų, tarp kurių yra ir Klaipėdos savivaldybės bendrovės vadovai, advokatų vėl bandė padaryti šį procesą uždarą, kad apie jo detales nieko negalėtų sužinoti visuomenė.
Šįkart tokį prašymą buvo bandoma pagrįsti tuo, kad neva „Atviros Klaipėdos“ publikacijos, kuriose aprašomi teismo posėdžiai, neleidžia užtikrinti tinkamo proceso.
Dangstėsi liudytojais
Kaltinamaisiais šioje byloje yra uostamiesčio savivaldybės valdomos bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau – Klaipėdos autobusų parkas) vadovas Vaidas Ramanauskas ir jo žmona Ingrida, minėtosios įmonės Finansų departamento direktorė Elida Mantulovė, Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas, taip pat – Eugenijus Mantulovas, Kęstutis Smailys, Povilas Rauba, Andrius Tiškus bei Valentinas Šepeliovas. Kaltinimai yra pareikšti ir mažosioms bendrijoms „Exubero”, „Driutas“.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad perskaičius kaltinamąjį aktą „Driuto“ advokatas Robertas Skėrys pateikė prašymą toliau bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose, nes kitaip esą bus išviešintos komercinės paslaptys ir jo klientas nebeturės pranašumo viešuosiuose pirkimuose.
I. Ramanauskienės advokatė Dovilė Murauskienė tada tikino, kad tariamos komercinės paslaptys turėtų būti vienas iš prioritetų. Anot jos, uždaro proceso reikia ir ginant I. Ramanauskienės bei jos nepilnamečių vaikų interesus. Tokį prašymą palaikė ir I. Paliako advokatas Aivaras Velutis, ir E. Mantulovo gynėja.
Visgi bylą nagrinėjantis teisėjas Linas Pauliukėnas po pertraukos vėl surengus posėdį pranešė atsisakantis tenkinti tokius prašymus. Teismas pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo komercine paslaptimi laikyti tokią veiklą, kuri yra nurodoma kaltinamajame akte. Kartu kaltinamiesiems buvo priminta, jog jeigu jie mano, kad procesą nušviečianti žiniasklaida pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, pastaruosius jie gali ginti įstatymo nustatyta tvarka nepaneigiant viešo bylų nagrinėjimo principo.
Toks teismo verdiktas nenumalšino gynėjų noro toliau bandyti pasiekti, jog ši byla būtų nagrinėjama už uždarų durų, kas kartu reikštų, kad visuomenė vėliau jau galėtų sužinoti ir tik rezoliucinę nuosprendžio dalį, be jokių kitų detalių ir aplinkybių.
I. Ramanauskienės advokatė D. Murauskienė paskutinio posėdžio metu pareiškė, kad esą reikia užtikrinti „teisėtą bylos nagrinėjimą“. O to dabar to neva negalima padaryti, nes „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas viešina bylos medžiagą viešoje erdvėje. Esą tai neigiamai veikia liudytojus ir nebegalima nustatyti tiesos – anksčiau liudijusi viena iš buvusių „Exubero“ savininkių Ugnė Milerė teigė, jog kažką skaitė apie šį procesą.
Anot advokatės, dėl to būtina užtikrinti, kad bylos medžiaga nebūtų viešinama, arba bent jau liudytojus apklausinėti uždaruose posėdžiuose.
„Nėra pateikiama tik neutrali informacija, pateikiamos interpretacijos, pritempimai prie politinių klausimų. Viešinami ikiteisminio tyrimo duomenys ir tai gali padaryti esminę žalą procesui, tiesos nustatymui. Eilė liudytojų dar bus apklausiami, jų parodymais remiasi prokuratūra, jie žinos, ką liudija kiti. Bus klausomasi ir telefonų pokalbių“, – dėstė D. Murauskienė, kartu tikinusi, jog skelbiamos publikacijos pažeidžia nekaltumo prezumpciją.
Galiausiai ji pareiškė, kad pažeidžiama liudytojų teisė į privatų gyvenimą, esą neturėtų būti atskleidžiama, kam jie skolina pinigus.
D. Murauskienė vėl kartojo savo poziciją, kad visuomenės teisės žinoti esą yra šalutinis aspektas, svarbiausia yra teisingas bylos išnagrinėjimas. Kartojo ji ir savo įtikinimą, kad iki šiol jau neva „su kaupu yra patenkinta“ visuomenės teisė žinoti apie šį procesą.
„Mano supratimu, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti valstybės prioritetas. Būsimu liudytojai jau mato, supranta, kad bus viešinami ir jų parodymai. Reikia užtikrinti, kad tai nebus viešinama“, – teigė ji.
V. Ramanausko advokatas Darius Kurpavičius teigė visiškai pritariantis tokiam prašymui.
„Susiduriame su įdomia situacija. Turėtų vienas liudytojas nežinoti, ką sako kiti. Visa šita informacija patenka į žiniasklaidą ir gali žinoti, kokius parodymus teikė. O teismas nuosprendį grindžia įrodymais“, – teigė jis.
Beje, V. Ramanausko vadovaujama bendrovė „Klaipėdos paslaugos“ šiemet po neskelbiamos apklausos pasirašė 9900 eurų sutartį dėl teisinių paslaugų ir konsultacijų teisės klausimais su advokatų kontora „Kurpavičius ir partneriai“.
Joje advokato, atsakingo už sutarties vykdymą, vardas ir pavardė yra paslėpti, tačiau vienas iš kontaktinių elektroninio pašto adresų yra būtent D. Kurpavičiaus.
Pakartotinį kolegės prašymą dėl uždarų posėdžių palaikė ir pirmasis pasiekti uždaro proceso bandęs advokatas R. Skėrys.
Kitas advokatas – Ramūnas Girevičius, nors ir pripažino neskaitęs straipsnių bei tai, kad tokia situacija nėra apibrėžta Baudžiamojo proceso kodekse, irgi sutiko su tokiu prašymu.
„Tikslas nešališkai apklausti yra aukštesnis nei detaliai skaityti, kaip romaną“, – teigė jis.
Tuo metu prokurorė Jolita Kančauskienė visus šiuos advokatų argumentus pavadino manipuliatyviais. Ji priminė, kad ikiteisiminio tyrimo duomenys yra neskelbiami tik tuo metu, kai jis dar atliekamas. Kaltintoja taip pat priminė ir tai, kad kiekvienas liudytojas yra įspėjamas apie atsakomybę jei duos neteisingus parodymus ir pasirašo priesaiką, kad sakys tik tiesą.
„Siekiama, kad visuomenė kuo mažiau žinotų“, – dėstė prokurorė ir taip pat pakartojo, jog jei kaltinamieji turi kokių nors pretenzijų žiniasklaidai, jas gali reikšti civilinio proceso tvarka.
Atsikirsdama advokatė D. Murauskienė pareiškė, jog civilinio proceso metu galima spręsti tik dėl garbės ir orumo gynimo, reikalauti žalos atlyginimo, o baudžiamasis procese esą turi būti užtikrinti, kad neatsirastų pasekmės.
„Mes supratome, kad yra STT ir prokuratūros interesas viešinti. <…> Mes nesiginčijame, kad liudytojai turi sakyti tiesą, bet liudytojų atmintis nėra techninis, mechaninis dalykas, yra atminties taršos fenomenas, kai iš šono sužinota informacija turi įtakos parodymų turiniui. Jie ne sąmoningai meluos, jie negalės atskirti, ką žino objektyviai, o ką perskaitė viešojoje erdvėje. Jie gali nutylėti aplinkybes dėl to, kad viešojoje erdvėje bus atspindėti ir visam laikui liks per paieškos sistemą surandami jų parodymai. O gal bus ir meluojama. Kiek statistiškai atliekama tyrimų dėl melaginingų parodymų?“, – kalbėjo D. Murauskienė.
Po pertrauktos teisėjas L. Pauliukėnas paskelbė dar vieną nutartį, kuria netenkino tokio gynėjos prašymo. Anot teismo, D. Murauskienės abejonės, kad žiniasklaidos viešinama informacija gali daryti įtaką ir pažeisti teisingą bylos nagrinėjimo principą yra nepagrįstos. Teismas priminė, kad kiekvienas liudytojas turi duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes ir yra numatyta atsakomybė. Taip pat pabrėžta, jog nėra pagrindo teigti, kad apie galimai padarytas nusikalstamas veikas viešinama informacija pažeidžia nekaltumo principą.
Nutartyje dar kartą priminta, kad jei kaltinamieji mano, jog žiniasklaida atskleidžia perteklinius duomenis, gali ginti savo teises civilinio proceso tvarka, nepaneigiant viešo bylų nagrinėjimo principo. Teismas akcentavo ir tai, kad nėra įgaliotas kontroliuoti žiniasklaidos teikiamos informacijos. Galiausia pabrėžta, jog šioje byloje nėra liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas ir išimtys, tad ir nėra sąlygų šią bylą nagrinėti neviešai.
Kelią tiesė darbovietė
Dar kartą išsprendus klausimą dėl proceso viešumo, teismas tęsė liudytojų apklausas. Vienas iš jų – bendrovės „Inkomsta“ darbų vadovas Petras Rimkus – teigė, jog šios įmonės sekretorės Ingridos Ramanauskienės prašymu direktorius jam buvo pavedęs organizuoti „kelią šiokį tokį padaryti“ prie senos Ramanauskams priklausiusios sodybos.
Vyras patvirtino, kad pažįsta ir V. Ramanauską, su kuriuo esą porą kartų buvo susitikęs „darbo reikalais“. Jis esą vietoje aprodė ir kelio įrengimo ribas, o vakare dar apžiūrėjo atliktus darbus.
P. Rimkus teigė nežinantis, kodėl lokalinėje tokių darbų sąmatoje nebuvo nurodytas užsakovas. Teigė nežinantis, ar tokius darbus užsakė I. Ramanauskienė kaip fizinis asmuo, ar tai padarė jos įmonė. Nežinojo jis ir kiek tokie darbai kainavo.
Beje, „Inkomsta & Co“, valdoma to paties Petro Černecko, kuris yra ir pagrindinis „Inkomstos“ akcininkas, yra sudariusi 150,5 tūkst. eurų sutartį su V. Ramanausko vadovaujama bendrove „Klaipėdos paslaugos“ dėl elektrinių autobusų depo dangų įrengimo. Pradinė šios sutarties vertė siekė beveik 129 tūkst. eurų, tačiau nepraėjus porai savaičių buvo nuspręsta pirkti daugiau nei 21 tūkst. eurų vertės papildomų darbų. Šias sutartis pasirašė I. Paliakas.
Teismo posėdžio metu dar buvo apklausiamas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vyriausiasis specialistas Stasys Radžius, atlikęs „Exubero“ organizuotų statybinių darbų patikrą vietoje.
Jis teigė patikrinimo metu jokių trūkumų neaptikęs, bet kartu akcentavo, jog darbų buvo atlikta žymiai daugiau nei kad buvo surašytas pirmas prašymas mokėjimui gauti. Atliekant patikrą dalyvavo ir įgaliojimą turėjęs V. Ramanauskas.
Pasak NMA specialisto, „galbūt per nesusikalbėjimą“ rangovas jam vietoje nepateikė statybų žurnalo, tai padarė tik po kelių dienų.
S. Radžius tikino nežinojęs, kad patikrinimo metu „Exubero“ dar neturėjo statybos leidimo.
„Nebuvau sulaukęs prašymų ką nors neteisingai nurodyti“, – tvirtino specialistas.
INFORMACIJA
Teisėsauga kaltina, kad ši asmenų grupė pasikėsino apgaule gauti 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų mažosios bendrijos naudai senelių globos namų Klaipėdos rajone statybai ir įrengimui.
Anot pareigūnų, suvokdami, kad mažoji bendrija neatitinka juridiniams asmenims, pretenduojantiems gauti tokią finansinę paramą keliamų ekonominio gyvybingumo ir pajamų gavimo ataskaitiniais metais reikalavimų bei reikalavimo turėti nuosavų lėšų, ši asmenų grupė nuo 2019 m. pabaigos iki 2022 m. kovo galėjo klastoti dokumentus, teikti juos valstybės institucijoms bei ES paramą administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdami gauti finansavimą.
Asmenys kaltinami dokumentų klastojimu ir disponavimu suklastotais dokumentais, ES tikslinės finansinės paramos gavimu apgaule, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu, o V. Ramanauskas, dabar nuo balandžio vidurio laikinai vadovaujantis ir Klaipėdos viešąją pirtį valdančiai savivaldybės bendrovei „Vildmina“, dar ir piktnaudžiavimu bei turto iššvaistymu.
Iš prašytos 200 tūkst. eurų sumos bendrijai jau buvo išmokėta beveik 31 tūkst. eurų. Skelbta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji atlygino turtinę žalą.
STT pranešime teigta, jog organizuojant statybos rangos darbų pirkimo konkursą, sąžiningas ir skaidrus procesas esą buvo tik imituotas, o konkurso sąlygos buvo suderintos su iš anksto pasirinktu, nusikalstamos veikos bendrininkų vadovaujamu rangovu – mažąja bendrija „Driutas“, be to, statybos darbai buvo vykdomi neturint statybos leidimo.
Visi kaltinamieji, išskyrus I. Ramanauskienę, savo kaltę neigia. I. Ramanauskienė teigė, jog prisipažįsta „tik dėl tam tikrų“ jai pateiktų kaltinimų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Tokios žinios žurnalisto M. Vainoriaus straipsniuose suteikia ne tik gyvenimo džiaugsmo , bet ir vilties,kad nesugrįšime į netolimos praeities sovietinio režimo jėgą Turime drąsių sąžiningų, protingų ir teisėjų, prokurorų-juos paminėjo M.V,. straipsnyje. Visiška advokato profesijos kompromitacija,jų perteklinis nusikaltimų dangstymas. Pagalvokim.kas visgi darosi mūsų Klaipėdoje, savivaldybėje? Ponia Mantulova ilgametė savivaldybės lyderių draugė, deputatė ir pn. Kėsinasi į ES dovanas mums. Kokia gėda. Ką galvoja jos draugai??
Kur buvęs meras ir dabartinis? Negalima toliau toleruoti tokių korupcinių grupuočių ,jų įtakos visų klaipėdiečių -mokesčių mokėtojų gyvenimo. Martynas Vainorius- jam pagarba ir padėka.
Ačiū, Martynai, kad suteiki visuomenei teisę žinoti kaip vartosi valdžios remiami asmenys.
Stiprybės ir sveikatos Martynai, Dėkui už objektyvią Tiesą.