Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-10-22 |
Uostamiestyje medicinos teisės konsultacijas ir paslaugas pradeda teikti teisininkas Darius Jucys. 17 metų vadovavęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Teisės skyriui. D. Jucys sako, kad medicinos teisė yra specializuota, specifinė teisės sritis, kurią išmanyti nepakanka tik teisininko išsilavinimo.
„Painiuose medicinos kalbos ir terminų labirintuose yra paslėpta daug informacijos, juose jau nepasiklysčiau. Kartais juokauju, kad per 17 metų darbo gydymo įstaigoje, įstaigos atstovavimo teismuose, pats tapau truputį gydytoju“, – sako teisininkas .
Medicinos teisė – kokias paslaugas apima šis terminas?
Medicinos teisė – tai specializuota teisės sritis, apimanti pacientų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų teises bei pareigas, medicininių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus ir kitus su medicinos teise susijusius dokumentus. Medicinos teisė yra plati sritis.
Ilgus metus dirbote vienoje didžiausių Klaipėdos gydymo įstaigų. Kokių bylų būta daugiau – vidinių įstaigos konfliktų ar nepatenkintų pacientų skundų?
Visko būta. Sprendėme ir vidinius konfliktus, buvo ir daug pacientų skundų, bylų su pacientais, kol dar ligoninė tiesiogiai atstovavo savo interesus teismuose. Vėliau buvo įvestas žalos atlyginimo be kaltės modelis ir dabar gydymo įstaigai teismuose nebereikia įrodyti, kad sveikatos priežiūros įstaiga ir medicinos personalas yra nekalti. Žalos atlyginimo komisija įvertinusi ir išnagrinėjusi visa surinktą medžiagą, nusprendžia ar ieškovui priklauso neturtinė arba turtinė išmoka. Šiame procese pačios gydymo įstaigos jau nedalyvauja.
Kokios bylos įsiminė ir kokiomis pergalėmis teismuose labiausiai didžiuojatės?
Buvo kaunamasi dėl kiekvieno lito ar euro, todėl Klaipėdos universitetinė ligoninė niekada neturėjo neigiamo biudžeto ir tai buvo absoliuti priešingybė tiems procesams, kurie ligoninėje vyksta po reorganizacijos. Teko kovoti ir ginti įstaigos garbę prastos režisūros Covid „spektaklyje“.
Labiausiai įsimintina pergalė – prieš valstybę, tai yra, prieš Sveikatos apsaugos ministerijos padalinį Valstybinę ligonių kasą. Ši įstaiga ligoninėms už suteiktas paslaugas skirsto Privalomojo sveikatos draudimo fondas lėšas. Ligonių kasos atlikdavo ligoninių planinius ir neplaninius patikrinimus, o rezultatus fiksuodavo tokiu dokumentu, kuris vadinosi ir tebesivadina „ekspertizės pažyma“. Šis dokumentas niekam nekėlė jokių abejonių dėl savo privalomumo, tačiau ligoninės, kurioje dirbau, vadovybei kilo klausimų dėl reikalavimų grąžinti pinigus. Ligoninė nesutiko grąžinti didelių sumų, prasidėjo teismų maratonas ir karuselė. Tai truko ne vienerius metus. Siekėme įrodyti, kad Valstybinė ligonių kasa nepagrįstai bando susigrąžinti lėšas iš gydymo įstaigos. Apkeliavome visus bendrosios kompetencijos, vėliau ir specializuotus teismus, mūsų byla iš naujo buvo grąžinta į bendrosios praktikos teismus. Ir galų gale pavyko įrodyti, kad Ligonių kasos ekspertizės pažyma yra Ligonių kasų vidaus dokumentas, kuris neturi jokios įrodomosios reikšmės ir tuo labiau negali įpareigoti atlyginti galimą žalą fondo biudžetui, nes įstaiga neturi jokių ekspertų, kurie galėtų pateikti ekspertines išvadas. Įrodžiau, jog ligonių kasų reikalavimas dėl galimos žalos yra tik butaforija, pačios kasos fantazija. Pavyko įrodyti, kad Ligonių kasa ne tik neturi teisės reikalauti grąžinti lėšas, bet ir reikalauja grąžinti tuos pinigus, kurių nedavė. Tai ką turėjo padaryti Seimas, Vyriausybė ar Sveikatos apsaugos ministerija, padarėme mes. Šis precedentas buvo aprašytas dviejuose straipsniuose, kuriuos publikavome moksliniuose žurnaluose. Teko skaityt šia tema ir pranešimus. Deja, kai kurios ligoninės nepasinaudojo šia praktika ir nenorėdamos pyktis su valstybe, iki šiol vykdo Ligonių kasos perteklinius, butaforinius reikalavimus.
Visuomenėje vis dar gali nuomonė, kad pacientui laimėti bylą prieš gydymo įstaigą yra beveik neįmanoma. Ar ši nuomonė pagrįsta?
Manau, kad tokios kalbos yra perdėtos. Bet kuri byla reikalauja daug darbo, ir pasiruošimo, kiekviena savaip panaši ir skirtinga. Kiekvienoje byloje reikia kautis, įrodinėti, nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje esi – ieškovo ar atsakovo. Viskas priklauso nuo žmogaus valios ieškoti tiesos, siekti atlyginti galimai padarytą žalą. Teismas – ne pati maloniausia vieta laikui leisti. Žmogui reikia vėl ir vėl iš naujo prisiminti visus išgyvenimus, vėl praeiti visas skausmingas patirtis. Yra pasitaikę ir piktnaudžiavimo atvejų, kai pacientas, užleidęs savo ligą kaltina įstaigą, gydytoją. Atverčiu ligos istoriją, matau, kad ieškovas savo sveikata nesirūpino, nesikreipė į gydytojus laiku, nevykdė jų rekomendacijų, tačiau reikalaudavo atlyginti menamą žalą.
Būta ir akivaizdžių gydymo įstaigos klaidų. Vienas iš tokių pavyzdžių – operacijos metu paciento viduje paliktos medicininės priemonės.
Bylinėjimasis yra brangus reikalas, tad abi pusės laimi tada, kai pavyksta sudaryti taikos sutartį.
Ar daug taikos sutarčių esate sudaręs? Ar vis tik žmonės dažniau siekia konfliktus spręsti teismuose?
Taikos sutartis – geriausia, operatyviausia ir pigiausia išeitis abiem konflikto pusėms. Ir tai yra siektinas rezultatas. Teismai išaugina bylinėjimosi išlaidas, o kur dar įvairios ekspertizės, atlyginimai teisininkams ir panašiai. Deja, per visą darbo praktiką teismuose teko dalyvauti gerokai dažniau nei pavykdavo abi puses susodinti prie derybų stalo.
Vienu metu į viešumą iškilo pakankamai daug informacijos apie Lietuvos gydymo įstaigose klestintį mobingą. Kaip manote, ar medicina yra ta sritis, kurioje darbuotojai – gydytojai, rezidentai, slaugytojai – pakankamai dažnai susiduria su psichologiniu teroru?
Kalbant apie mobingą nepamirškime ir labai svarbaus žmogiškojo faktoriaus. Vienam kolegos ar vadovo išsakyta pastaba bus jautri ir skaudi ir jis įžvelgs mobingo faktą, kitas į analogišką pastabą sureaguos ramiai, kaip į savaime suprantamą darbo organizavimą. Medikai, gaisrininkai, policininkai dirba darbą, kuriame gausu stresinių situacijų, tad kiekvieną atvejį, kuomet kyla įtarimas, pirmiausia reikia įvertinti individualiai, be emocijų. Gaila, jog ilgainiui nusistovėjo paprotys pirma viešai skalbti apatinius, o vėliau, nepasitvirtinus, nutylėti, neva nieko nebuvo.
Jei asmuo įtaria, kad jo teises darbe yra pažeidžiamos, jei jaučia spaudimą, kitus veiksmus, kurie žemina garbę ir orumą – žmogus turi pilną teisę už jas pakovoti arba kreiptis į teisininką. Juk gyvename teisinėje valstybėje.
Baisu. Gaila žmonių, kurie kreipsis į šį teisininką.
Pritarčiau Jums. Kažkaip pasirodė, kad teisininkas persisėmęs savo buvusio vadovo ideologija. Pasisekė ligoninėms, kad toks teisininkas konsultuos pacientus.