Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-01 |
Tradicija per Vėlines lankyti artimųjų ir bičiulių kapus, uždegti ant kapų žvakes, pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išlaikė šios šventės turinį ir esmę, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet ir susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais. Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti ant kapų pradėta tik XIX amžiaus pabaigoje, iki tol kapinėse liepsnodavo Vėlinių laužai – ši tradicija iki šių laiko išliko kai kuriuose Dzūkijos kaimuose.
„Anksčiau Vėlinių metas buvo labiau susietas su bažnyčios, kur buvo meldžiamasi už mirusius artimuosius, lankymu, dabar, kai visuomenė labiau sekuliarizuota, o artimieji palaidoti ne vienose kapinėse, dalis žmonių į bažnyčią nebeužsuka“, – teigia etnologė.
Tačiau, pasak G. Kadžytės, svečiavimosi pas gimines, aplankius kapus, tradicija yra išlikusi iki šiol – iš toliau atvykstantys giminaičiai jau iš anksto susitaria, pas kurį pusbrolį, pusseserę ar dėdę užsuks kavos išgerti.
„Per Kūčias prie stalo susėda tik šeima, o per Vėlines yra galimybė aplankyti seniai matytus tolimesnius gimines. Žinau, kad negalėdami atvykti į gimtinę pirmosiomis lapkričio dienomis kartais kremtasi mūsų emigrantai, bet jiems patarčiau Vėlinių vakarą bent peržiūrėti mirusių artimųjų nuotraukas, prisiminti šviesius jų gyvenimo momentus. Labai sveikintinas yra giminės istorijos rašymas: kartais atsiminimus surašo patys giminės senoliai arba juos pakalbinę jaunesnieji“, – pastebi G. Kadžytė.
Jos teigimu, žvakučių kapinėse mada atėjo ne taip seniai – XIX a. pabaigoje. Ji, aišku, šiek tiek pasikeitė, nes anksčiau žvakės buvo paprastos, vaškinės, namų darbo, tad žmonės prie kapų, rūpindamiesi, kad jos neužgestų ir visai sudegtų, pabūdavo ilgiau.
„Kai sutemus važiuoji pro kapines Vėlinių vakarą, ta liepsnelių jūra tiesiog užburia. Ypač jei jos, didelės, senos (…). Pastebiu, kad praeityje kapines žmonės labiau lankydavo šeimomis, dabar vyresnieji dažniau ateina į jas dieną, jaunimas – jau sutemus. Žinau, kad daugelis studentų nusiveda į žiburiuojančias liepsnelėmis kapines Lietuvoje studijuojančius bičiulius užsieniečius, kuriems tas vaizdas, sako, palieka neišdildomą įspūdį“, – pažymi G. Kadžytė.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Vėjuotą penktadienį klaipėdiečiai artimųjų kapus lankyti skubėjo nuo pat ryto. Labiausiai pasisekė tiems, kurie vykti į Lėbartų kapines rinkosi viešąjį transportą. Kas kelias minutes ten atgal zujantys ilgieji autobusai prieš vidurdienį buvo pustuščiai: sėdimą vietą 11-ojo maršruto autobuse rado ir senutė, įsėdusi Rimkuose.
Tuo metu atvykusiems prie kapinių nuosavais automobiliais laisvų vietų didžiojoje stovėjimo aikštelėje jau teko paieškoti, nors spūsčių, kaip anksčiau, pastebėti neteko.
Žmonės džiaugėsi, jog prognozuotą lietų nupūtė stiprokas vėjas, kuris kai kuriose atviresnėse vietose buvo išvartęs ant kapų pastatytas vazonines gėles bei žvakutes, tačiau bent jau iki pietų didesnių nuostolių pridaręs nebuvo.
Panašu, jog didesnio darbo Lėbartų kapinėse iki pietų neturėjo ir keliose vietose budėjusios policijos pareigūnės.
Kaip visada, kapinių prieigose netrūko prekeivių gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis, žvakėmis. Už didelę ant kapų dedamą gyvų gėlių kompoziciją moteris prašė 10-ties eurų, už mažą – 5-ių. Tuo metu chrizantemų šakelę buvo galima įsigyti ir už 1,5 euro.
Tuo metu dvi moterys, laukdamos autobuso grįžti atgal, džiaugėsi, kad yra pakankamai šilta ir dalinosi prisiminimais, jog anksčiau lapkričio 1-ąją būdavę ir sniego, ir šlapdribos, o žvakes nuo vėjo tekdavę siausti viršuje prakirptais plastmasiniais maišeliais, mat žvakių, uždengtų dangteliais, kaip dabar, pirkti nebūdavę.
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, komentuodamas vietos naujoms uostamiesčio kapinėms paieškas, šią savaitę „Atvirai Klaipėdai“ atsiųstame atsakyme minėjo, jog greičiausiai bus ieškoma galimybių plėsti dabartines Lėbartų kapines, mat pastaruoju metu populiarėja palaikų kremavimo tradicija, nereikalaujanti didelių palaikų laikymo plotų.
INFORMACIJA
Vėlinės arba Ilgės – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena minima lapkričio 2 d. Tradiciškai lankomi mirusiųjų kapai, uždegama žvakių. Ši diena natūraliai susilieja su lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena. Paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, Lietuvoje yra susiformavusi tradicija artimųjų kapus lankyti lapkričio 1 d.
Parašykite komentarą