Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-07 |
Lietuvos aktorių-muzikantų trijulė, kūrybos ir scenos meno jėgas dar 1995 metais apjungusi į grupę „Aktorių trio“, buriasi dar vienam pasirodymui – lapkričio 17 d. Žvejų rūmuose vyks Kosto Smorigino, Olego Ditkovskio ir Sauliaus Bareikio koncertas. Laiko patikrintų autorinių dainų koncerte aktoriams akompanuos kompozitorius, pianistas, dainų aranžuotojas Audrius Balsys.
Nors „Aktorių trio“ kaip grupė susikūrė devinto dešimtmečio viduryje, artistų pažintis ir bendros kūrybos šaknys raizgosi iki pat 1971–1975 metų, kuomet jie visi krimto aktorinio meistriškumo mokslą tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje, o jų kursams vadovo ne vieną talentingų aktorių kartą išugdžiusi režisierė, pedagogė Dalia Tamulevičiūtė.
Kaip teigia Kostas Smoriginas, jau studentavimo laikais jis gėrėjosi kolegų talentu kurti melodijas ir atlikti lyrines dainas.
„Olegas ir Saulius dažniausiai dainuodavo dviese. Vieną vakarą jie dainavo kažkieno gimtadienyje, ir man gimė idėja – kodėl nepradėjus dainuoti kartu? Greitai apsisprendėme ir pradėjome dirbti kartu. Pradžioje negalėjome išsiaiškinti, kas vadovaus grupei. Aš, kaip vyriausias, perėmiau tą visą sunkumą ant savęs“, – pasakoja K. Smoriginas.
Kaip studentai, o vėliau ir dirbantys teatro ir kino aktoriai ar laisvieji menininkai, jie niekada nenustojo muzikuoti kartu. Prisimindamas grupės istoriją, K. Smoriginas pasakojo, kad buvo labai užimtas: dirbo teatre, pradėjo filmuotis kine, keliavo su Eimunto Nekrošiaus spektakliais, todėl sunkiai sekėsi suderinti bendras repeticijas, o tai lėmė ne vieną kūrybinę grupės pertrauką.
„Dešimt kartų skyrėmės, dešimt kartų susiėjome. Parodykite man grupę, kurioje nebūtų trinties ar skyrybų. Net didžiausios grupės neišlaiko išbandymų. Gyvenimas turi savo eigą“, – sakė K. Smoriginas.
Nepaisant kūrybinių pauzių, aktoriai niekada neprarado ryšio su savo muzika ir klausytojais. Kaip teigia patys menininkai, „Aktorių trio“ fenomenas visada buvo geras tekstas ir gera muzika, o visos jų dainos yra atviravimai ir išpažintys.
„Svarbiausia – pajusti bendrą pasaulėžiūrą. Kuo daugiau bendraminčių, tuo daugiau prasmės, nes mes kuriame apie tai, kas mums yra svarbu. Niekas nerašo publikai. Tai nėra popsas. Rašom sau, be jokių minčių, kad kažkada tai skambės viešumoje. Gaudome vidinį jausmą, kada galime kurti, o ne pagal užsakymą. Turi būti vidinės aplinkybės, dažnai nekomfortabilios“, – kūrybos užkulisiais dalinosi S. Bareikis.
„Vienas kitam buvo pirmi klausytojai ir net nemanėm, kad kažkada mūsų muzika pasieks plačiąją auditoriją. Mes grojame tai, kas mums yra priimtina. Ne kažkieno padiktuotą dainą, o grojam savo. Mes nekuriam, kad tam iš tryliktos eilės labai patiktų. Ne. Mes darom savo. Ką mes transliuojame kiekvienas savaip supranta“, – kolegos mintis papildė O. Ditkovskis.
Paklaustas, apie ką yra „Aktorių trio“, Saulius Bareikis sakė: „Apie ilgesį. O ilgesys talpina tiek žmogaus prigimtį, tiek meilę, tiek santarvę. Mus vienija praktiškai tie patys dalykai: santykis su aplinka, humoras ir pamatinės vertybės – tai, ką mylime ir ko nekenčiame.“
Žinomiausios kolektyvo dainos bręstant lydėjo ištisas kartas. Išgirdę „Aktorių trio“ melodijų fragmentus, žmonės nejučia ima niūniuoti ar net dainuoti tokius kūrinius kaip „Paukščiai“, „Užtrauktukas“, „Draugams“, „Aš mylėjau tave tau nežinant“, „Akacija“ ar „Žalia žalia“.
„Mūsų pirmąją kasetę savo automobilio salono dėtuvėje vežiojasi net gerbiamasis prezidentas Valdas Adamkus. Žinau, kad amerikonai visi turėjo mūsų kasetę ir suko tą kasetytę, kol ji nudilo visai“, – prisiminė K. Smoriginas.
Nepaisant ilgametės patirties, anot jo, kiekvienas pasirodymas kelia jaudulį ir atsakomybę.
„Tai scenos darbas, o su juo ateina jaudulys. Kaip prieš kiekvieną vaidmenį, eidamas į sceną tyliai mintyse užsidedu kryžiuką, persižegnoju ir sukalbu maldelę. Jei nuvilsi žiūrovą, jis daugiau tavimi nebepatikės“, – sako jis.
Aktoriai tikina, kad Klaipėda užima ypatingą vietą visų trijų širdyse.
„Klaipėda man – laisva dvasia. Miestas veikia žmones ir žmonės miestą. Pavyzdžiui, užeini į kavinę ir net padavėja skiriasi nuo Vilniaus ar kitų miestų padavėjų. Turi daug laisvės, skersvėjo, ta gerąja prasme“, – sako Saulius Bareikis.
„Aš labai myliu Klaipėdą, – prisipažino Kostas Smoriginas. – Šis miestas asocijuojasi su jūra, laivais, krantinėmis. Jame vis dar išlikusi romantika ir erdvės. To trūksta kituose miestuose, kurie po laiko dėl žmonių ir pastatų kiekio supanašėja su džiunglėmis“.
„Man Klaipėda asocijuojasi su muzikantais ir gerais žmonėmis. Tai miestas, kuriame visada jautėmės laukiamais“, – pridūrė Olegas Ditkovskis.
Parašykite komentarą