Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-11 |
Ko gero, daugelis jau pamiršo prieš 9 metus Paryžiuje įvykdytą teroro aktą, per kurį buvo nužudyti laikraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristai ir dar keletas žmonių – teroristų aukomis tada iš viso tapo 17 gyventojų.
Po šių įvykių įvairių šalių žmonės savo socialinius tinklus puošė grotažyme „Je suis Charlie“, o į protesto demonstraciją kartu su paryžiečiais išėję tuometiniai Europos politikai deklaravo žodžio laisvės principus, žadėję priešintis bet kokiems laisvos minties, demokratijos, nuomonių įvairovės suvaržymams. Primintina, jog teroro aktas buvo įvykdytas, keršijant už neva nepagarbų minėto satyrinio žurnalo požiūrį į musulmonų garbinamą pranašą.
Nuo anų įvykių nepraėjus nė 10 metų, demokratinėje Europoje ir pasaulyje, panašu, minėtieji žodžio laisvės lozungai vis labiau išsitrina, kartu augindami vis naujas vadinamąsias raudonas linijas, kurių neva nevalia peržengti. Viena iš tokių linijų artėja prie žodžio žydas paminėjimo – nesvarbu, kokiame kontekste ir kas tuo norima pasakyti.
Ne, kalbu ne apie šiomis dienomis iš visų pakampių puolamą, beveik 200 tūkst. Lietuvos rinkėjų balsų sulaukusią „Nemuno aušrą“ ir jos lyderį Remigijų Žemaitaitį.
Kalbu apie demokratiniuose kraštuose vis labiau įsigalinčią tam tikros rūšies cenzūrą, kai piliečio ar politiko nuomonę bandoma varžyti, primetant kažkieno (politikų, tam tikrų šalių, organizacijų, susivienijimų etc.) sugalvotas naujas taisykles, kurias bandoma per jėgą padaryti visiems privaloma norma, nors tos pačios Europos teisės aktai, reglamentuojantys žodžio ir įsitikinimų laisvę, piliečiams užtikrina nuomonių įvairovę.
Paskutinis kantrybės lašas, stebint šiomis dienomis iki koktumo įaudrintą Lietuvos viešąją erdvę dėl to, kaip laisvuose rinkimuose balsavo dalis šalies gyventojų, trūko po to, kai Generalinė prokuratūra suskubo pranešti tirsianti išrinkto politiko feisbuke įrašą, mat jame tiesiog buvo paminėtas žodis žydai, kuris vėliau (neatmestina, jog dėl patiriamo išorinio spaudimo) buvo pakeistas žodžiu žemaičiai.
Ką tik, prieš paskelbiant šią nuomonę, pranešta, jog policija dėl minėto įrašo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos skatinimo.
Kaip tokiais atvejais sakoma – toliau jau nėra kur. Teisingiau – yra kur: po šitokio teisėsaugininkų akibrokšto belieka sudaryti tam tikrų žodžių sąrašą, kurių demokratinėje valstybėje jokiais būdais negalima minėti neigiamame kontekste.
Galėčiau būti pirmoji, pasiūliusi kol kas, tiesa, tik du žodžius – be jau minėtojo žydai antrasis turėtų būti gėjai. Nes tiek apie šios tautybės žmones, tiek apie šios seksualinės orientacijos asmenis Lietuvoje (ir dalyje Europos), panašu, jau galima kalbėti tik teigiamai arba nieko – kaip apie nabašnikus.
Tiesa, prie jų, be jokios abejonės, pritiktų ir trečiasis žodis čigonas, Lietuvos kalbininkų jau išgrūstas iš mūsų kalbos, ją nuskurdinus nesąmoningu romu, nors būtent patys čigonai romais savęs nevadina ir net juokiasi iš tokio naujadaro.
Kartu priminsiu dorove labai susirūpinusiai Generalinei prokuratūrai, jei jos uolūs tarnai staiga sugalvotų prigriebti mane už šito „neleistino“ termino vartojimą, jog daugelyje Europos kalbų čigonai ir yra vadinami čigonais, nes neigiama, juoba įžeidžianti šio žodžio konotacija slypi tik jį sugalvojusių čigonus romais pakeisti apsidraudėlių galvose.
Kuo daugiau panašių esą neleistinų, „dorovės saugotojų“ susapnuotų neva nepriimtinų terminų ar žodžių rasis, tuo labiau šalyje mažės demokratijos ir laisvės. Jos bus mažiau ir tada, jei demokratinėse visuomenėse rasis tam tikros asmenų grupės, kurių atžvilgiu išsakoma kritika, nepriklausomai nuo jos turinio, bus traktuojama kaip nusikalstamas veiksmas.
Šia proga priminsiu vieną iš demokratijos principų: demokratinėje visuomenėje nė viena žmonių grupė negali būti išskirtinė, privilegijuota kitos žmonių grupės atžvilgiu, o kritikuoti, kaip įrodė nuo teroristų žuvę „Charlie Hebdo“ karikatūristai, demokratinėse šalyse galima visus ir viską.
„Ne, kalbu ne apie Remigijų Žemaitaitį” – pasakė ji, ir toliau kalbėjo apie akivaizdžiai savo remiamą Remigijų Žemaitaitį…
Apsirinkat: nebalsavau NĖ UŽ VIENĄ iš koalicijos partijų , o ir rašinys- visai ne apie tai. 🙂
Dėkui, Palmira. Už drąsą. Viliuosi, kad rašyti apie tokius dalykus nebus būti uždrausta.
Pritarčiau viskam, išskyrus tai, nuo ko pradėta vynioti. Tie „Šarlio savaitraščio” karikatūristai ne kritikavo pranašą Mahometą, o pasityčiojo iš jo ir iš musulmonų religinių jausmų. Nors žudyti už pasityčiojimą yra per žiauru, o nekaltų aukų atžvilgiu ir siaubingai neteisinga, tačiau žodžio laisvė nėra laisvė tyčiotis, šmeižti ar meluoti.
Ar jūs durna ar apsimetat? Prokuratūra susidomėjo įrašu, kuriame žodis „žydai” nėra paminėtas.
Įrašu prokuratūra susidomėjo iškart po to, kai jame dar buvo žodis žydai. Vėliau jis buvo pakeistas žodžiu žemaičiai.https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/zemaitaicio-irasas-susilauke-prokuraturos-demesio-turinys-gali-tureti-nusikalstamos-veikos-pozymiu-n1376920
Palmira, labai taiklus straipsnis. Visiškai sutinku.
P. S. Gal prie tų žodžių kai kas norėtų pridėti ir žodį „negras”, bet Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad žodis „negras” Lietuvoje yra tinkamas vartoti.
Pritariu ir žodžiams .