Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-13 |
Klaipėdos savivaldybė pasiryžo pirkti dalį privačių Žvejų rūmų kompleksui priklausančių patalpų už 430 500 eurų. Savininko pasiūlyta pradinė šio objekto pardavimo kaina buvo 1,2 milijono eurų.
Parengtame Savivaldybės tarybos sprendimo projekte dėl privataus turto pirkimo įrašytos tik sporto paskirties Žvejų rūmų komplekso patalpos, Taikos pr. 70, kurių bendras plotas – 1238,30 kv. m. Jos ir nebaigtos statybos likučiai greta Žvejų rūmų nuosavybės teise priklauso Lietuvos sporto draugijai, su kurios pirmininku, pasak sprendimo projekto aiškinamojo rašto, ir vyko derybos dėl galutinės pardavimo kainos nustatymo.
Taryba dar 2019-aisias nustatė, kad tokiais atvejais pirkimo kaina gali būti ne didesnė nei 5 proc. nuo individualaus turto vertinimu nustatytos rinkos kainos. Negyvenamųjų patalpų individualų vertinimą šį kartą atliko UAB „Ober-haus“.
Paklaustas, koks nebaigtos statybos likučių likimas, Edvardas Simokaitis, savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas, „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog „tos kalbos, kurios dabar vyko, apie susitarimą kalbėti neleidžia”.
Šis pirkimas vykdomas įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. spalio sprendimą dėl Žvejų rūmų modernizavimo.
Skelbta, jog preliminarus Žvejų rūmų pastato rekonstrukcijos lėšų poreikis per 2023-2030 m. sieks beveik 38 mln. eurų.
„Atvira Klaipėda” 2022 metų rudenį rašė, kad dauguma miesto Tarybos narių pritarė sprendimo projektui dėl tokios modernizacijos, tačiau buvo ir netrykštančių optimizmu. Dabartinė vicemerė Vaida Raugelė tuomet būgštavo, kad be finansavimo Tarybos sprendimas bus tik deklaracija, „oro pilis”.
„Nusipelnėme ne sovietinio kultūrnamio”, – tvirtino tuometinė tarybos narė Nina Puteikienė, Žvejų rūmus vadinusi „atgyvena architektūros”.
Dabartinio mero komandos narys Arūnas Tuma tada kvietė skelbti konkursą dėl naujo pastato projektavimo, tuomet esą sužinotume realius statybos kaštus. Kitaip, sakė jis, š… iš tos rekonstrukcijos gausis.
INFORMACIJA
Lietuvos sporto draugija „Žalgiris” į Žvejų rūmus ir šalia jų esančią teritoriją koją įkėlė prieš 20 metų. 2003-ųjų liepą „Klaipėdos” žurnalistė Aušra Lukauskienė rašė, kad bankrutuojanti bendrovė Žvejų kultūros rūmai kreipėsi į miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetą prašydama prie turimos 0,2 ha žemės papildomai išnuomoti 0,3 ha, kad galėtų lengviau parduoti jai priklausantį sporto kompleksą. Iš gautų pinigų tikėtasi padengti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais.
„Buvo paskelbti jau keli aukcionai, tačiau patalpų, kurių vertė rinkoje yra apie milijoną litų, niekas nenupirko. Kaina nukrito iki 650 tūkst. litų. Turto valdymo skyriaus specialistas Jurgis Rima dienraščiui sakė, kad, papildomai Žvejų kultūros rūmų bendrovei paskyrus žemės sklypą, būtų nusižengta įstatymui. Bendrovė valdo vieną aštuntąją dalį viso pastato ploto, proporcingai turi būti paskirtas ir žemės sklypas. Šiuo metu, pasak J. Rimos, Žvejų kultūros rūmų bendrovei tiek ir paskirta. Kita žemė prie rūmų yra 7750 kv. m ploto patalpų savininkės – savivaldybės”, – rašė A. Lukauskienė. Galiausiai sportinės dalies savininke tapo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris” – sutartis su ja buvo sudaryta 2004-ųjų kovą.
Savivaldybės administracija kartu ir MB „Bauland“ 2021 m. II pusėje – 2022 m. I pusėje parengė Žvejų rūmų veiklos ir 1982 m. atidaryto pastato modernizavimo koncepciją. Koncepcijoje buvo išskirtos 4 alternatyvos, tačiau visos suinteresuotos institucijos pasisakė už 3A alternatyvos įgyvendinimą.
Esminiai įvardijami 3A vadinamos alternatyvos pranašumai: pastato rekonstrukcija vykdoma taikant žaliosios ekonomikos ir tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus; naujos patrauklios erdvės – kultūros kiemo suformavimas pristatant modernios architektūros priestatą į vidinio kiemo pusę; priestatas naudojamas kaip šiuolaikinė šalia esančių, miesto ir regiono ugdymo įstaigų formaliojo ir neformaliojo švietimo edukacijų erdvė, mediateka, profesionaliosios kūrybos erdvės. Taip pat – pastato rūsio atvėrimas ir pritaikymas visuomeninėms veikloms, nukasant viršutinį žemių sluoksnį; maksimalus pastato tūrio naudojimas, taikant racionalaus erdvių planavimo principus; išraiškingas ir patrauklus pagrindinis įėjimas; įrengiama stogo terasa pritaikyta šiltojo sezono pasirodymams ir viešojo maitinimo paslaugų teikimui.
Tuomet buvo teigiama, kad šios alternatyvos pasirinkimas galėtų prisidėti ir prie Klaipėdos kultūros įstaigų infrastruktūros optimizavimo. Be to, rekonstruojant jau esamą pastatą, pirmiausia pristatant priestatą, darbus būtų galima suplanuoti taip, kad Žvejų rūmų veikla nenutrūktų.
Parašykite komentarą