Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-14 |
Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir situacija negerėja. Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.
Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius savo pristatytame pranešime pažymėjo, jog šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių.
„Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius.
Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat teigė, jog visuomenė gali imtis priemonių, kurios padėtų nuo taršos apsaugoti Baltijos jūrą, tačiau tai reiškia, kad įvairios jos grupės turėtų leistis į tam tikrus kompromisus.
„Vis dar didelė miestų gyventojų dalis nėra pasiekę šimtaprocentinio prisijungimo prie nuotekų tinklų, o patys tinklai nepagauna visų teršalų. Tai reiškia, kad šampūnai, fosforas, kalis, kiti teršalai per nuotekų tinklus patenka į upes ir nusėda Kuršių mariose“, – sakė S. Gentvilas.
Konferencijoje pranešimą taip pat skaitęs Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad šiuo metu mokslininkai vykdo kelis labai didelius europinio masto Baltijos jūros aplinkos tyrimus, kurie atskleidžia, kad situacija joje nėra gera. Visgi profesorius pažymėjo, kad esama priemonių, kurios gali prisidėti prie geresnio jūros išteklių valdymo, biologinės įvairovės atstatymo ir aplinkos kokybės gerinimo. Tam esą pasitarnauti gali ir jūrinio vėjo energetikos projektas.
„Jūros energetika poveikį ekosistemoms daro elektrinių statybos metu. Tuo metu, kai prasideda parko eksploatacijos laikotarpis, jis gali net atnešti naudos, ypač Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, pas mus praktiškai išnyko midijos. Mes tikimės, kad kai bus pastatytos elektrinės, jų pamatai galėtų tapti midijų buveinėmis“, – aiškino A. Razinkovas-Baziukas.
Mokslininkas taip pat akcentavo, kad jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijoje nebus vykdoma žvejyba, žuvys nebus trikdomos ir įgis plotus saugiai neršti, tad šiuo metu išeikvoti jų ištekliai vėl ims augti.
„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų. Projektas per metus pagamins apie 3 teravatvalandes žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030 metus.
Parašykite komentarą