Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-06 |
Koks likimas laukia Liepų gatvės perlu vadinamo Klaipėdos karališkojo pašto? Ar išskirtines Klaipėdos istorijas slepiantis pastatų kompleksas dar bus atviras lankytojams, ar išlieka viltis, kad kažkada vėl suskambės kariliono muzika? Apie tai pasakojama 22-ajame „Istorinių Klaipėdos pėdų“ epizode.
Istorikai atskleidžia, kad vieta, kurioje stovi šis ypatingas, tačiau šiandien apleistas pastatų kompleksas, yra turtinga išskirtinių istorijų – būtent čia gimė vienas žymiausių pasaulio astronomų Frydrichas Wilhelmas Argalenderis, sistemingo kintamųjų žvaigždžių tyrimo pradininkas, pirmasis astronomas, tyręs žvaigždžių judėjimo kitimą. Šio Klaipėdoje gimusio astronomo vardu pavadintas vienas iš kraterių mėnulyje, taip pat asteroidas.
Vieta byloja ir apie vadinamąjį karališkąjį laikotarpį, kai Klaipėda laikinai tapo Prūsijos karališkosios šeimos, dvaro ir Vyriausybės rezidencija. 1807-ųjų sausį, bėgdama nuo Napaleono kariuomenės, čia atsikėlė Prūsijos valdovai. Klaipėdos pirkliai monarchams ir dvariškiams užleido savo būstus – vienas jų buvo būtent pirklio Argelanderio namas.
Mintimis apie pastato unikalumą dalinasi istorikė Zita Genienė, restauratorius Kostas Frankas, prieš kelias dešimtis metų vadovavęs šio pastatų komplekso restauracijos darbams. O idėjas, kaip galėtų būti įveiklintas karališkojo pastato pastatų kompleksas pristato Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas“. Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Paveldosauga, paveldosauga… Atkasinėja, atstatinėja, tik ne griūvančius pastatus renovuoja… Daug valstybės saugomų objektų, su prilipdytomis lentelėmis po truputį irsta, griūva. Ar turi valstybė saugoti kol liks pamatai, o tik tuomet jau atstatinės ???
Niekam tas počtas nerūpėjo ir nerūpi. Pilį statom, krantinėse trobeles lipdom ar projektuojam iš raudonų plytų, o paštui nėr raudonų plytų. Kai sugrius – pamatai liks …. pamatai didelė vertybė, dvi pilnos aikštės atkastos tų pamatų. Ant pamatų liesime ašaras ir klausime kas počtą atstatys į kokią butaforiją?