Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-02-08 |
Į 15 blogiausių Klaipėdos visuomenės sveikatos rodiklių vadinamąją raudonąją zoną pateko „į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km“; mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose; žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe; mirtys nuo narkotikų vartojimo; nusikalstamos veiklos, susijusios su narkotikais. Taip pat – mirtys nuo piktybinių navikų. Klaipėda „raudonuoja“ ir dėl gyventojų skaičiui tenkančių tabako ir alkoholio licencijų.
Šie ir kiti duomenys pateikiami Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2023 metų ataskaitoje, kurią mero teikimu turėtų svarstyti vietos politikai.
Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita pateikia pagrindinius Klaipėdos miesto gyventojų sveikatą atspindinčius rodiklius, jų dinamiką ir jų pagrindu parengtas rekomendacijas atsakingoms institucijoms, veikiančioms mieste.
Ataskaitoje konstatuojama, kad uostamiestyje išlieka gyventojų senėjimo tendencija, nes čia gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų. 2023 m. Klaipėdos mieste lyginant su 2022-aisiais sumažėjo tiek gimusiųjų, tiek mirusiųjų skaičius, o natūrali gyventojų kaita buvo neigiama.
2024 m. pradžioje Klaipėdoje gyveno 159 279 žmonės – 84 921 (53,3 proc.) moteris ir 74 358 (46,7 proc.) vyrai. Didžiąją gyventojų dalį (61 proc.) sudarė darbingo amžiaus gyventojai.
2023 metais į geriausių rodiklių vadinamąją žaliąją zoną pateko 23 rodikliai, tarp jų – savižudybių skaičius, ilgalaikio nedarbo lygis, mirtys nuo išorinių priežasčių, socialinės pašalpos gavėjų, sergančių tuberkulioze skaičiai 1000 gyventojų, asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais skaičius, mirtys nuo paskendimo, transporto įvykiuose, nuo alkoholio vartojimo, dalyvavimo įvairiose vėžio profilaktikos programose ir pan.
2023 m. Klaipėdoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo mirė 7 asmenys: 4 vyrai ir 3 moterys. Savivaldybėje šis rodiklis siekė 4,4/100 000 gyv., o Lietuvoje – 3,5/100 000 gyv. Nuo 2017 iki 2019 metų savivaldybėje mirtingumas nuo šių priežasčių didėjo, 2020 metais žymiai sumažėjo, o 2022 ir 2023 metais šis rodiklis išliko stabilus.
Dokumente taip pat pateikiamos rekomendacijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai: užtikrinti integruotos pagalbos teikimą mokiniams, vartojantiems alkoholį, narkotines ar psichotropines medžiagas; atidaryti atskirus kabinetus paaugliams pirminės sveikatos priežiūros lygyje, kuriuose jiems būtų teikiamos psichologinės konsultacijos, socialinė parama; užtikrinti efektyvių gydymo programų paaugliams kūrimą antriniame sveikatos priežiūros lygyje; įsteigti dienos reabilitacijos centrą paaugliams ir kt.
Vėl sugrįžtama prie dabartinio mero svajonės statyti išorinį jūrų uostą. Ką tai reiškia -miesto užterštumą transporto priemonių gausa, del kurio reikės bėgti ir iš šiaurinės miesto dalies. Jau dabar sakoma, kad užterštas oras, sergamumas vēžiu ir narkotikai -Klaipėdos vizitinė kortelė. Žmonės iš miesto bėga į rajoną, ten planuojamos ir statomos mokyklos, įrenginėjama infradtruktūra, o mieste?
Tik kerta medžius. Dabar iškirs visus Smiltynės g. LAUKININKŲ25 kerta visus, o Kiudvika Kuzmičiūtė darys projekta ir nori iškirsti prie vaikų ligoninės.
Nenustebino, nes trinkelės ir garažai pagrindinis prioritetas Klaipėdoje.
O ne laikas jau 2024 metų statistika remtis? Už lango jau 2025-ieji.
Tai, kad 2024 metų statistikos dar nėra, kaip tu ja pasiremsi?
Artėja pavasaris. Miestiečiai, o ypač gyvenantys centre, iki išnaktų „džiaugsis” motociklų griaudėjimais.
Bet vis tiek rėkiame , „Klaipėdoje gyventi – gera” . O jeigu miestiečiai piktinasi tarša , triukšmu , nusikalstama veikla , netvarka ir nešvara – jie „vatnikai” , mątantys tik blogį , nemylintys savo miesto , kenkėjai , kurios reikia išsiųsti į Rusiją ……. Ir pats autorius kažkada , kai priminėme apie Triukšmo valdymo įstatymo negaliojimą senamiestyje , rėžė” tas ( įstatymas) tik oro virpinimas.”.
100% pritariu Jums.