Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-02-14 |
Žmonės mėgsta žodžius. Vieni jais mėtosi, kiti jais puošiasi, treti nekenčia, nes juos sunku taisyklingai parašyti. Blogiausia šioje jūroje yra tai, kad lašai (žodžiai) yra takūs, vienam tenka sūrūs, kitiems saldūs. Mokantys jais naudoti tampa poetais ar rašytojais, nes žodžių junginiai kuria iliuzijas kitų žmonių galvose ir gali juo nukreipti vienai ar kitai minčiai, vienai ar kitai veiklai. Bet tai tik įvadas.
Politikų gyvenimas yra ne tik įdomus, bet ir pavojingas. Viešai ir ne visada jie pavadinami įvairiausiais žodžiais, dar mokslingai vadinamais terminais. Paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko populistų ir demagogų įvardijimai. Atrodo kaip du keiksmažodžiai, tik neaišku, kuris iš jų bjauresnis. Filosofai mėgsta kabinėtis prie žodžių kilmės ir aiškina, kad demagogas senovės graikams reiškė liaudies lyderį. Todėl neaišku, kame slypi įžeidimas. Buitine prasme populistai kalba taip, kad paprasti žmonės suprastų, t.y. populiariai. Kas čia negerai? Bet tai tik paviršutiniškai.
Politikai būna įvairūs. Turime Žemaitaitį ir Trumpą. Abu nepėsti, žodžius lyg ir valdo. Aišku, masteliai jų kiek skiriasi, bet man svarbu nustatyti, kuris iš jų populistas, o kuris demagogas. Kaip aiškina žodžių kilmė, jie abu „liaudies lyderiai“, o gal populistai? Taigi – patikslinkime.
„Demagogas – tai asmuo, kuris manipuliuoja visuomenės jausmais, baimėmis ir nuoskaudomis, siekdamas gauti politinę galią arba pritarimą. Demagogai dažnai naudoja klaidinančią informaciją, siekia skaldyti visuomenę ir pasitelkia emocines kalbas“.
„Populistas – tai asmuo, kuris teigia atstovaujantis „paprastų žmonių“ interesams prieš „elitą“ arba „valdančiąją klasę“. Populistai dažnai pabrėžia atskirtį tarp „liaudies“ ir „valdančiųjų“, tačiau jų retorika ne visada yra klaidinanti ar manipuliuojanti. Populizmas gali pasireikšti tiek dešinėje, tiek kairėje politinio spektro pusėje“.
Net po šių paaiškinimų sunku bus pasakyti, ar Trumpas, ar Žemaitaitis yra populistai. Jie turėtų skirtis nuo demagogų. Taigi, pagrindinis skirtumas yra tas, kad demagogai labiau linkę manipuliuoti ir klaidinti, tuo tarpu populistai labiau orientuojasi į paprastų žmonių interesų gynimą prieš elitą. Žinoma, politikos praktikoje šios ribos retai būti aiškios.
Dar vienas jų skirtumas grindžiamas tuo, kad populistas „kovoja“ prieš elitą. Jis apsimeta paprastu žmogumi, jis einąs su liaudimi, jis rūpinasi paprastais ar net engiamais žmoneliais. Demagogas dažniau randa visuomenės „skaudulius“, kurių visada yra, nes vieni išnyksta, todėl randasi nauji. Trumpas kovoja už darbo vietas JAV, jis atseit rūpinasi paprastais žmonėmis ir jų darbo vietomis. Žemaitaitis rūpinasi paprastų žmonių indėliais, jų „saugumu“, neretai kovoja prieš biurokratiją. Kaip matome, panašumų nemažai.
Kas gimdo demagogus? Atsakymas seniai žinomas. Nusivylimas politika, nusivylimas demokratija. Kai žmonės nesugeba išspręsti savo problemų atsimušdami į biurokratines kliūtis, jie nusivilia tvarka, jie pradeda ieškoti tų, kurie „tvirta“ ranka ar neįgyvendinamais pažadais nuves juos į „šviesią ateitį“.
Kai daliai rinkėjų politika tampa beprasmė, atsiranda galimybė demagogams. Taigi demokratinėje aplinkoje demagogų tiesiog negalima išvengti. Jie yra vienas iš natūralių valdymo formos, kuri priklauso nuo rinkimų, produktų. Daugiausia, ko galima racionaliai tikėtis, yra tai, kad dauguma (dalyvaujančių) rinkėjų atpažins demagogą ir atmes jo žinią. Tačiau istorija vėlgi mus moko, kad tokia reakcija mažai tikėtina.
Gerai veikiančioje demokratijoje elitas ir žmonės kontroliuoja vieni kitus. Tam tikru mastu elitas neleidžia žmonėms įgyvendinti kvailos politikos, politikos, kurią žmonės palaiko tik todėl, kad yra blogai informuoti. Tam tikru mastu žmonės neleidžia elitui tiesiog valdyti vyriausybės savo naudai visų kitų sąskaita. Daugelis demokratijos šalininkų smerkia elito galią. Tačiau jie turėtų būti atsargūs savo norais. Donaldas Trumpas yra tai, kas atsitinka, kai paprasti žmonės gauna tai, ko nori.
Valevičius tokio pat „intelekto” kaip ir žemaitaitis,. Demagogas, mokantis ir rašytoją suvaidinti, ir super politiką. ir be galo b;a. bla. be jokio konkretaus atlikto darbo. Dar ir tinginys… Blogai , kad turime tokių Klaipėdoje dar ir daugiau,. Bet garai, kad jau senjorais seniai tapo, vis rečiau gėdingas nesąmones skleidžia.
Vėl valevičiaus pezalai. Iš tuščio į kiaurą. Tu pats esi demagogas, populistas, negana to , turintis šizofrenijos požymių,-užvaldytas didybės kliedesio – ligonis ima save įsivaizduoti kaip ypatingą, žymų asmenį, manyti, kad turi antgamtinių, ypatingų galių ir pan.
Ačiū kad skaitė protingų autorių straipsnius
Ponas Vytautai, nėra tikslas tamstos užgauti, bet visi marksizmo-leninizmo dėstytojai, ar tai filosofija, ar tai politinė ekonomika, studijų laikais „užkniso juodai”. Šiandien tuos „pezalus ” galite dėstyti studentams, nes jiems nėra kur dėtis, reikia įskaitos ar egzamino pagal „programą”, o kai turi diplomą, tai puikiai supranti, kad visos tos „filosofijos” ir „istorijos” yra parašytos tik tikslu mulkinti žmones, nes kas valdžioje tas jų ienas pagal save sukioja, mažaraščiams bažnyčia ir religija, šiek tiek praprususiems „ekonomika”, „vadyba” „filosofija”, o tikslas vienas : išspausti iš dirbančiojo visas jėgas ir išvilioti visus pinigus.
„Klaipėdos Meras aiškino, kad savivaldybėje reikėjo keisti personalą. Esą nors ir buvo gaila, bet atleista apie 40 žmonių, iš kurių apie 12 užėmė „aukštas pareigas“.
„Kaip verslo atstovai žinote, kad sukėlus tam tikrą įtampą kolektyve, gali pasiekti geresnių rezultatų nei įprasta“, – teigė meras.”
Taigi, esate pensijoje, Wikipedia jus aprašė išsamiai, gal jau užteks tos garbės ir „išminties”. Būkite sveikas.
Ir nėr ko čia pykti. Aš suprantu, kad jums visokie Aristoteliai, Platonai ar Jaspersai yra visai nežinomi. Man jie svarbūs jau vien dėl to, kad be jų nebūtų atsiradę telefono, kompiuterio ar net „dirbtinio” intelekto. Jums to nereikia, o mąstyti tenka net pensininkams, nors tai neįžeidimas