Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-04-28 |
Pasak premjero Gintauto Palucko, kai kurios visuomenės grupės susidarė klaidingą nuomonę apie siūlomos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pertvarkos poveikį. Ministras pirmininkas pabrėžė, jog aukščiausias mokesčio tarifas paliestų apie 25 tūkst. daugiausiai uždirbančių asmenų.
„Konsultacijų metu jau ne kartą esame įsitikinę, kad yra daug manipuliacijų ir sąmoningai suklaidintų visuomenės grupių, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje, kai jiems buvo mėginama parodyti, jog visoms jų įplaukoms bus taikomi didesni tarifai. Su verslo asociacijomis mėginame sąžiningai išsiaiškinti tai, kaip mokamas darbo užmokestis, – žurnalistams pirmadienį teigė G. Paluckas. – Dėl būsimo GPM pakeitimo – realiai tai paliestų tik aukščiausias pajamas gaunančių asmenų grupę – apie 25 tūkst. žmonių Lietuvoje. Tai nėra masinis pokytis“.
Finansų ministerija siūlo keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, kurie priklausytų nuo visų sumuotų pajamų dydžio, o ne jų rūšies, neįskaitant dividendų.
Iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio metinių pajamų būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc., virš 120 VDU – 36 proc. tarifas.
Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė tikino, kad nors nevyriausybininkai iš esmės pritaria valdančiųjų siūlomai mokesčių pertvarkai, kartu ragina progresyviais tarifais apmokestinti susumavus visas pajamas – įskaitant ir dividendus, kurie dabar į siūlymus neįtraukti.
„Bendrai mes pritariame šitai reformos krypčiai. Tikrai yra gerų dalykų, kurie mažintų socialinį neteisingumą, taip pat atsirastų daugiau lėšų biudžete“, – žurnalistams kalbėjo A. Adomavičienė.
A. Adomavičienė pažymėjo, kad didžiausias pajamas gaunantys asmenys prie viešųjų paslaugų finansavimo turėtų prisidėti daugiau.
NVO atstovės teigimu, galutinis efektas skurdo mažinimui priklausys nuo to, kaip atrodys rudenį į Seimą planuojama nešti minimalių pajamų reforma, kaip bus dėliojamas „Sodros“ biudžetas.
„Prielaidos, jeigu šitos sumos būtų skiriamos ne vien gynybai, bet ir socialinei apsaugai, tai kad galima būtų ilgainiui mažinti skurdo riziką“, – tikino A. Adomavičienė.
„Žinoma, nekvestionuojame to, kad visų pirma labiausiai degantis klausimas valstybei yra gynyba. Po to eina visos kitos viešosios paslaugos“, – pridūrė ji.
A. Adomavičienės teigimu, Lietuvoje taip pat yra erdvės toliau kelti pelno mokestį iki 20 proc. artimiausių kelių metų perspektyvoje – tokiu būdu esą galima būtų didinti socialinę apsaugą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
„Gerai, kad jis yra keliamas, bet, iš kitos pusės, jeigu mes žiūrėtume Europos Sąjungos vidurkį, ten pelno mokestis 21,5 proc., tai man atrodo, kad Lietuva dar tikrai turi erdvę, kur galėtų didinti pelno mokestį“, – pažymėjo ji.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį bei raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Prisiksite su savo mokesciais tiek, kad surinksite ju dar maziau…