Parodoje „Dymaxion“ – poindustrinė vizija

Atvira Klaipėda 2025-05-05

Gegužės 9-ąją, 17.30 val., Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) atidaroma grupės menininkų paroda „Dymaxion“, veiksianti iki birželio 8 d.

„Pirmojo aukšto salė bus ruošiama remontui, ir išmontuotos lubos su atsivėrusiais metalinių tinklų, laidų raizginiais, vėdinimo angomis bei aliuminio konstrukcijomis taps ne tik eksponuojama erdvės dalimi, bet ir aktyviu kontekstiniu veiksniu. Atidengta infrastruktūra atspindės skaitmeninio ir fizinio polių susikirtimą, simbolizuojantį postindustrinę architektūrą, kuri neretai tampa virtualios realybės metafora. Parodoje dalyvauja menininkai: Agata Orlovska, Deividas Valentukonis ir Mantas Valentukonis“, – rašoma KKKC pranešime.

Terminas dymaxion, sukurtas amerikiečių architekto, išradėjo, rašytojo ir futuristo Buckminster’io Fuller’io, reiškia maksimalų efektyvumą su minimaliomis energijos sąnaudomis. Jo žinomiausi darbai – dymaxion namas ir dymaxion automobilis – ir šiandien yra tvarumo sinonimai. Ši koncepcija atsispindi parodos struktūroje, kur technologijos ir menas susilieja, kurdami naujas sąveikos formas ir simboliką.

„Esminė jungtis tarp parodinės erdvės ir eksponuojamų kūrinių yra medžiagiškumas. Laidai, einantys iš kompiuterio, tampa skaitmeninės transliacijos nervais, sukuriančiais naują informacijos organiškumą, kuriame virtualūs procesai įauga į materialią realybę. Tai romantiškas ryšys tarp materijos ir kodo, tarp fizinio objektyvumo ir simuliuotos percepcijos. Projektuojamas video žaidimo vaizdas ant lenktos sienos sukuria tarsi kosminės stoties lango iliuziją – atveria akistatą su pulsuojančiu, nuolat kintančiu paviršiumi. Stanislawo Lemo „Soliaris“ aprašymai apie nežemišką vandenyną, kurio paviršius funkcionuoja kaip organinis, nuolat besikeičiantis intelektas, rezonuoja su parodos temomis. S. Lemo vizija sufleruoja XVIII a. Frantzo Antono Mesmerio teorijas apie gyvūninį magnetizmą – energiją, kuri egzistuoja tarp visų gyvų būtybių ir gali būti panaudojama gydymo procese. Mesmeris tvirtino, kad skystiška, nenutrūkstama fluidiška substancija persmelkia visatą ir žemės organizmus, perduodama kosminių kūnų – Mėnulio, Veneros, Jupiterio – poveikį ne tik jūrų potvyniams, bet ir žmonių emocijoms bei sprendimams“, – rašo KKKC.

Agatos Orlovskos instaliacija „Neišeik švelniai į laibąją naktį“ paryškina žmogaus ir technologijos tarpusavio priklausomybę. Deivido ir Manto Valentukonių instaliacijoje „Lady Died“ apsijungia ritualas ir technologinė iliuzija, kurioje prisikėlimo ir išnykimo motyvai rezonuoja su folkloriniu vaikystės žaidimu „Panatchka pomerla“ – slaviškuoju „Light as a Feather, Stiff as a Board“ atitikmeniu.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti