Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-12 |
Su kultūros mecenato titulą turinčiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalieriumi, Klaipėdos verslininku Rimantu Cibausku susidūrusi kaunietė Rita Jolanta Žilėnienė turėjo nukeliauti iki Aukščiausiojo Teismo, kur įrodė jo valdomos bendrovės „Mūsų laikas“ nesąžiningumą.
Tuo metu kitų verslininkų bylinėjimas su šia R. Cibausko bendrove dėl statybų objekto Šventojoje, su kuriuo yra susijusi ir R. J. Žilėnienės istorija, dar tęsiasi.
Neteisūs buvo du teismai
R. J. Žilėnienė buvo kreipusis į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama priteisti iš UAB „Mūsų laikas“ 17 275 Eur skolą, 733,28 Eur palūkanas, 1 000 Eur neturtinę žalą ir 6 proc. dydžio palūkanas. Moteris savo ieškinyje išdėstė, jog dar 2020 m. lapkritį su R. Cibausko įmone buvo sudariusi tarpininkavimo paslaugų sutartį ir įsipareigojo ieškoti pirkėjų Šventojoje, Jūros gatvėje, suplanuotiems įrengti butams.
Ji surado 16 pirkėjų (įskaitant ją pačią), sumokėjusių avansus, tačiau „Mūsų laikas“ taip ir neapmokėjo už suteiktas paslaugas, o vėliau objektą perleido UAB „Astoga“.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Mecenato įmonė su ieškiniu nesutiko ir aiškino, kad trišalis tarpusavio susitarimas tarp jos, būsto pirkėjų ir UAB „Astoga“, kurio pagrindu pastaroji perėmė teises ir pareigas pagal sudarytas preliminariąsias sutartis, nėra laikomas pirkimo–pardavimo sutartimi. Tad R. J. Žilėnienės atlygio skaičiavimai esą neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Trečiuoju asmeniu byloje buvusi „Astoga“ nurodė, kad neturi suinteresuotumo dėl šios bylos baigties.
Klaipėdos apylinkės teismas R. J. Žilėnienės ieškinį pernai gegužę buvo atmetęs. Pirmoji instancija nenustatė „Mūsų laiko“ nesąžiningumo. Anot šio teismo, atlygis priklausė tik pirkėjams pasirašius pagrindinę objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Esą R. J. Žilėnienė klaidingai interpretuoja preliminarias sutartis su galimais pirkėjais kaip pagrindines. Tad „Mūsų laikui“ visą turtą pardavus UAB „Astoga“, atsiskaityti su moterimi už jos teiktas paslaugas, anot šio teismo, nebuvo pagrindo.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas ir R. J. Žilėnienė tai padarė. Jos apeliacinį skundą jau nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Nors šis teismas ir pripažino, kad UAB „Mūsų laikas“ elgėsi nesąžiningai sutartyje su „Astoga“ nurodydama, jog parduodamas turtas priklauso tik jai, kartu apeliacinė instancija nusprendė, jog pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys buvo nesudarytos dėl abiejų šalių – bendrovės ir R. J. Žilėnienės – kaltės: „pasyvaus elgesio ir nepakankamo bendradarbiavimo“. Tad pirmos instancijos sprendimas liko nepakeistas.
Kauno apygardos teismo verdiktas įsigaliojo iškart, bet dėl jo dar galėjo būti teikiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). R. J. Žilėnienė taip ir padarė, o LAT nusprendė nagrinėti jos skundą.
Šio teismo kolegija, susidėjusi iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės, nusprendė, jog šiame ginče visgi teisi yra R. J. Žilėnienė.
LAT pripažino, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo ir moters kaltę dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarymo ir nurodė, jog rezultatas buvo nepasiektas išimtinai dėl UAB „Mūsų laikas“ kaltės. Būtent dėl to R. J. Žilėnienė turi teisę į sutartimi sulygtą atlyginimą.
LAT galutine, neskundžiama nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismų sprendimų dalis ir moters ieškinį patenkino iš dalies – priteisė 17 275 Eur atlyginimą, 733,28 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat jai priteista per 2800 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Nesąžiningumu kaltino vieni kitus
Bylą UAB „Mūsų laikui“ yra iškėlusi ir minėtąjį objektą iš jos pirkusi „Astoga“. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame ieškinyje ji reikalavo, kad sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis būtų pripažinta pagrindine, taip pat prašė pripažinti nuosavybės teisę, priteisti netesybas bei delspinigius, siekiančius 700 eurų per dieną.
„Mūsų laikas“ savo ruožtu buvo pateikęs priešieškinį ne tik ,,Astogai“, bet ir bendrovėms „SME Capital 3“ bei ,,Simis“.
„Astoga“ savo ieškinyje nurodė, kad po to, kai 2022-ųjų pabaigoje įsigijo pusę objekto, 2023-iųjų kovą sudarė preliminariąją sutartį, kuria „Mūsų laikas“ įsipareigojo parduoti likusią jo dalį iki tų metų rugpjūčio pabaigos arba pratęsus terminą – iki 2023 m. galo.
Vykdydama preliminariąją sutartį „Astoga“ dalimis sumokėjo visą sutartą kainą – 350 000 Eur (iš jų 50 000 Eur buvo pervesti į notaro depozitinę sąskaitą). Kadangi pagal šį susitarimą „Astogai“ buvo perduotas patalpų valdymas, ji visą objektą ėmė valdyti kaip savo ir atliko per 54 tūkst. eurų vertės remonto darbus, kuriems nereikėjo statybos leidimo.
Perleidžiant valstybiniame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą buvo reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimas dėl žemės nuomos teisės perleidimo, bet „Mūsų laikas“ jo iki sutarto termino negavo ir apie tai esą neinformavo „Astogos“. Pastarosios įsitikinimu, taip nutiko dėl to, kad R. Cibausko įmonė į NŽT kreipėsi pavėluotai. Galiausiai „Mūsų laikas“ neva leido suprasti, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį bei pasiūlė keisti susitarimą nurodant, jog minėtoji sutartis bus sudaryta per 10 dienų „po teismo sprendimo dėl žemės sklypo įsigijimo įsiteisėjimo“.
„Astoga“ nurodė, kad „Mūsų laikas“ per teismus siekia įsigyti žemės sklypą, kuris reikalingas jau perleistoms patalpoms. Tad bendrovė darė prielaidą, kad iš tiesų „Mūsų laikas“ ne tik kad ne(be)ketina parduoti patalpų, bet ir ieško preteksto suversti jai kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir negrąžinti gautų už pinigų arba nusipirkusi žemės sklypo dalį norėtų ją perparduoti brangiau, nors apie jokius papildomus mokėjimus už žemę preliminariojoje sutartyje nėra nurodyta.
„Astoga“ nurodė, jog perduotas patalpas valdo be kliūčių, tačiau prašo pripažinti jos nuosavybės teisę, kad ją galėtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
„Mūsų laikas“ savo priešieškinyje prašė pripažinti, kad preliminariosios sutarties vykdymas nutraukiamas dėl „Astogos“ kaltės, o avansu sumokėtus 300 tūkst. eurų – bauda. Taip pat bendrovė prašė įpareigoti jai perduoti neatlygintinai „Astoga“ vardu įregistruotas patalpų dalis bei pripažinti negaliojančiomis „Astoga“ ir UAB „SME Capital 3“ bei UAB „Simis“ sudarytas sutartis dėl paskolų su hipoteka.
„Mūsų laikas“ tikino, kad 2022-aisiais sudarant pirmąją sutartį atskleidė aplinkybę, jog jos išimtinis interesas yra 1,7992 ha ploto žemės sklypo įsigijimas iš valstybės. „Astoga“ neva patikino, kad jos šis sklypas nedomina ir „Mūsų laikas“ galės jį pirkti, o dėl žemės valdymo galės būti sudaromas atskiras susitarimas. Kartu esą buvo susitarta, kad „Astoga“ turės įrengti ir neatlygintinai perduoti dalį patalpų. Tačiau pastaroji neva nesirūpino statybos leidimo išdavimu, pradėjo vengti susitarimo dėl žemės ir net paprašė sustabdyti žemės pardavimą „Mūsų laikui“ bei galiausiai vienašališkai nutraukė preliminariosios sutarties vykdymą. Esą dabar jau aišku, kad „Astoga“ nuo pat pradžių buvo nesąžininga – iš pradžių susitarė, kad nepretenduos į žemę, o dabar jau tvirtina, jog „Mūsų laikas“ prarado visas teises į ją.
Atsikirsdama „Astoga“ papildomai nurodė, jog negali gauti statybos leidimo, nes korpusų ,,A“ ir „B“ remonto darbai yra „neatskiriamai susiję“, o kaip objekto bendraturtis tebėra įregistruotas „Mūsų laikas“. Pastarasis esą piktnaudžiauja procesine teise pareikšti priešieškinį ir dabar siekia nesąžiningai praturtėti. Tad „Astoga“ paprašė „Mūsų laikui“ ir jo advokatui Sauliui Tamošaičiui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priskiriant jai.
Šią bylą išnagrinėjusi teisėja Erika Misiūnienė nusprendė „Mūsų laiko“ priešieškinį atmesti, o „Astogos“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Anot teismo, į bylą pateiktas trišalis susitarimas dėl autorių turtinių teisių ir projekto tęstinumo, ,,Mūsų laiko“ „Astogai“ perduotas preliminariųjų sutarčių vykdymas rodo objekto perdavimą ir yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis, įrodantis sandorio šalių valią sudaryti tokią sutartį.
„Nėra pagrindo padaryti išvados, kad šalys preliminariojoje sutartyje buvo susitarusios susieti pagrindinės sutarties sudarymą su susitarimo dėl žemės sklypo sudarymu. <…> Preliminariosios sutarties tekstą ruošė atsakovė, todėl galėjo į šios sutarties tekstą įtraukti jos nurodomą šioje byloje poziciją dėl žemės sklypo ar teikti tokio susitarimo projektą po preliminariosios sutarties sudarymo“, – konstatavo teismas.
Kartu jis nusprendė, kad „Astogos“ prašymas priteisti 29 400 Eur netesybas ir 6 proc. palūkanas yra nepagrįstas, kadangi įrodyta, jog preliminarioji sutartis laikytina savo esme pirkimo–pardavimo sutartimi, o ir reikalavimas šioje byloje buvo nepiniginis.
Atmestas buvo ir „Mūsų laiko“ reikalavimas dėl patalpų dalių perdavimo, nes iki šiol nėra atsiradusi sutarta sąlyga – gautas statybos leidimas.
Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog sandorių hipotekos kreditoriai buvo nesąžiningi. Neįžvelgė jis ir pagrindo skirti baudą „Mūsų laikui“ bei S. Tamošaičiui kaip esą piktnaudžiavusiems procesinėmis teisėmis.
Pripažindamas preliminariąją sutartį pagrindine ir tai, kad pagal ją sumokėjusi likusius 50 000 eurų „Astoga“ įgyja nuosavybę, teismas jai iš „Mūsų laiko“ dar priteisė 15 935,6 Eur bylinėjimosi išlaidų. ,,SME Capital-3“ iš R. Cibausko įmonės priteista 9 434 Eur tokių išlaidų.
Iš „Astogos“ „Mūsų laikui“ priteista 878,1 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Toks sprendimas dar galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir tai padarė tiek „Astoga“, tiek ir „Mūsų laikas“, tad jis dar neįsigaliojo.
Beveik du hektarai žemės ir nebaigtos statybos tipo pastatukas tik už 350 tūkstančiu? Kažkas čia yra paslepia kurio neišduoda nei viena puse teismui. O ir teismas naiviai išdalina ta reikalą.
To pastatuko parduota tik dalelė, o žemė – valstybinė.
Pagal ta jūsų fraze „žemė valstybinė“ jei jus esate viena iš teismo pusiu, galima spręsti kaip šalys diskutavo teisme, kaip pristatinėjo žemes reikalą o kada NT pardavime, žemė nėra diskusija, ji valstybine nuosavybe ar yra privati nuosavybe, yra diskusija kaip galima ja įsisavinti bet gal yra atveju kada gudraujama tada kita medalio puse atsiveria. Tad skaitykite atidžiau komentaras „žemė valstybine“ daug poteksčių palieka.
Paseno žulikėlis, bet gabus , nes kažkaip vis suranda kelią į miesto vadovų kabinetus.
Toks toki traukia! O gal visdelto as neteisus?
Gimė-tvaryna ir nusprogs-tvryna.
nes jau nuo prekybos įmonių privatizavimo laikų mecenatas rodė savo sąžiningumą . Dar dirbdamas ,, Vakarų eksprese,, p. Artūras Šulcas buvo parašęs ne vieną straipsnį apie ,, Pajūrio asarumą,, ir kitas bendroves , kurios buvo ,,prichvatizuotos,, šio mecenato . Deja , tuometinė miesto valdžia ir teisėsauga buvo ,,bejėgės,, . Galbūt, ir pavadinimas toks atsirado ,, Mūsų laikas,, ? Laikai keičiasi,o tvora tebestovi dar vis : nieko naujo .