Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-19 |
Martynas Vainorius straipsnyje „Policininkas vienu šūviu nušovė du žmones“ pateikė ištraukas iš Klaipėdos sukilimo vado, gubernatoriaus Jono Budrio dienoraščio, kuriame jis aprašė, kaip tarpukario Lietuvoje, Klaipėdos krašte tobulai veikė vokiečių spec. tarnybos.
„Tie centrai yra betarpiai vedami Berlyne Karo Ministerijos, o Karaliaučiuje Wehrkreiskommando (karo apygardos vadovybė). Tikslas tų centrų viršiau nurodytuose srityse palaikyti: vokišką spaudą lėšomis ir jėgomis; organizuoti visus vokiečius po priedanga įvairių draugijų bei sąjungų; teikti vietas vokiečiams iš Vokietijos, remiantis reikalingumu įvairių specialistų, be kurių negalima apsieiti. Tiems tikslams duodamos didelės valdžios lėšos.”
Brošiūros „Klaipėdos kraštas: istorija ir žmonės” (1991-01-15) Mažosios Lietuvos istorikas Albertas Juška straipsnyje „Lietuvių ir lietuvininkų santykiai Klaipėdos krašte“ pateikė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų ir žmonių, atsikėlusių čia iš Didžiosios Lietuvos po 1923 metų sukilimo, nesklandžius santykius.
Perskaičius A. Juškos straipsnį supranti, kad nėra jokių abejonių, – Vokietijos spec. tarnybos prižiūrėjo mažlietuvių ir didlietuvių buvimą kartu, vykdė kiršinimo politiką, t.y. pateikė per savo kontroliuojamą spaudą informaciją, nuomonę taip, kaip naudinga Vokietijai, kuri siekė susigrąžinti Klaipėdos kraštą. Tų, Vokietijoje įkurtų centrų, viešinami teiginiai, tariamos mažlietuvių skriaudos, tapo vietinių gyventojų teiginiais.
Dar kartą konstatuojame, jog centrai, kurie buvo įkurti Berlyne karo ministerijoje ir Karaliaučiuje karo apygardoje, bet kokį sprendimą ar reikalavimą, ar veiksmą įvardindavo klaida ir tyčiodavosi iš Kauno valdžios, atvykusių didlietuvių, kiršindavo autochtonus su pasienio gyventojais.
Ar čia tariama, ar tikra klaida, jog per Didžiąją ekonominę krizę 1929-1933 metais, Lietuvos valdžia nedevalvavo lito, kuris išliko stabilus? Šį Lietuvos valdžios sprendimą kritikavo sovietai, kuriems Lietuvoje pasisekė surasti daug bendraminčių. Tokį sprendimą kritikavo ir centrai, taip vadinami pagal J. Budrį, Vokietijos spec. tarnybos. Jie aiškino, kad valdžia nedaug moka už jūros bei žemės ūkio produktus. Skurdina žvejus, kurie priversti daug mokėti už žvejybos įrankius. Lietuvoje pramoninės prekės, atvežtiniai daiktai, gamybos priemonės kainavo brangiai, nes visi kaimynai, tiek Latvija, tiek Vokietija nuvertino savo nacionalines valiutas.
Centrai savo propagandai panaudojo ne tik tariamas, ar tikras Kauno valdžios klaidas, bet ir gąsdino, skatindami vietinių lietuvių baimes.
Anksčiau paminėtame straipsnyje A. Juška rašė, kad atvykę lietuviai iš Didžiosios Lietuvos tarpukaryje pastatė šešis katalikų maldos namus (Priekulėje, Plikiuose, Doviluose, Saugose ir kt.). Klaipėdos krašto gyventojai buvo psichologiškai apdorojami dėl galimo katalikų antplūdžio.
Pasienio gyventojai be didžiulių problemų pasiekdavo Klaipėdą, nes sieną tarp valstybių žymėjo stulpai, nebuvo jokios apsaugos. Po 1795 metų, po Žečpospolitos padalinimo, kai Lietuvą užgrobė carinė Rusija, tie patys pasienio valstiečiai tapo kontrabandininkais.
Carinė Rusija pasiuntė savo karius saugoti sieną, esančią su Prūsija, o nuo 1871 metų su Vokietija. Siena tapo saugoma tiek carinės Rusijos, tiek Vokietijos.
Lietuvai, susijungus su daug metų atskirta teritorija, pasienio gyventojai, ypač jaunuomenė, išvyko gyventi į miestą. Jų tėvai be baimės vežė žemės ūkio prekes į uostamiestį. Apie 1934 m. mano mama persikėlė gyventi į Klaipėdą, o senelis užsisodino didžiulius plotus braškėmis, nes gyveno 17 km nuo Klaipėdos.
Spec. tarnybų centrai skelbė, jog didlietuviai yra netolerantiški vietinių gyventojų išpažįstamai religijai. Lietuviai negriovė protestantų bažnyčių, jų neuždarinėjo, tačiau Kauno valdžia buvo kaltinama dėl tariamo sukatalikinimo. Pasirodo, kad Kauno valdžios ir didlietuvių netolerantiškumo esmė liuteronams reiškėsi tuo, jog mažlietuvius vadino vokiečiais.
Žydų tautybės žurnalistas Rudolfas Valsonokas, knygos „Klaipėdos problema“ autorius, aprašė tų centrų darbo rezultatą – tarpukario Lietuvoje į krašto Seimelį už lietuvių sąrašus balsavo vis mažiau ir mažiau žmonių.
Daugiau negu keista, kai Vokietijos spec. tarnybų kiršinimo priemones, teiginius šiandien viešina ir Klaipėdos universiteto istorikai. Jie aiškina, kad lietuvininkai nesugyveno su atvykusias lietuviais. Gal geriau būtų, jei istorikai netęstų vokiečių spec. tarnybų vykdytos kiršinimo politikos, o išsamiai aprašytų panaudotas priemones ir kitus būdus, kuriuos taikė Berlynas, užsibrėžęs tikslą užgrobti Klaipėdą.
Šiandien, vykstant karui Ukrainoje, puikiai matome, kaip veikia Rusijos spec. tarnybos. Putino valdomas Kremlius dirba taip, kaip ir tarpukaryje centrai, kuriuos buvo įkūrusi Vokietija.
Putinui reikia, kad Lietuvos istorikai pritartų Vokietijos spec. tarnybų teiginiams apie klaidas dariusią Lietuvos valdžią. Pasirodo, kad Lietuvos valdžia tiek tarpukaryje, tiek dabar buvo ir yra prasta, apsimelavusi. Ar dėl to Lietuvai į pagalbą ateis „gelbėtojai ir vaduotojai”?
Lietuva, jos gyventojai ne tik turi teisę, bet ir privalo savo valdžias kritikuoti, mitinguoti ir net organizuoti maidanus, iškilus poreikiui. Jokia Rusija neturi teisės kištis ir reikalauti pakeisti valdžią, kuri, atseit, daro tik klaidas.
Iš tikrųjų, tarpukario Lietuvai nereikėjo Berlyno gelbėtojų ir geradarių, kurių tikslas buvo užgrobti Klaipėdos kraštą. Nepageidaujami buvo ir 1940 m. birželio 15 d. atvykę „gelbėtojai“ iš Tarybų sąjungos.
Šiandien galvas ir vėl kelia gelbėtojai iš Maskvos, kurių mums taip pat nereikia.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Kaip ten tituškai Viačeslavui sekasi, ar jau atsigavo nuo buržuazinės valdžios persekiojimų?
Liūdna, kad tik titušką Viačeslavą persekioja buržuazinė valdžia, tačiau nekreipia ir globoja stambias ir galingas tituškas. Tai Faina. Ji niekina, tyčiojasi iš mūsų didvyrių Škirpos, Noreikos, Krikštaponio. Ji reikalauja juos paskelbti žydšaudžias. Jie nacių laikais organizavo žydų gelbėjimą. Ją neteisia, nes globoja pats Putinas. Putino geriausias draugas surusėjęs žydas Viačeslav Kantor apie penkioliką metų vadovavo Europos žydų kongresui. Šios organizacijos pirmininkas vykdė Kremliaus nurodymus. Putinas savo stambias žuveles nemaitina per Rusijos ambasadą, jas prižiūri per Europos žydų kongresą. Aiškus tos tituškos siekis- apšaukti žydšaudžiais, kad vėliau Kremlius pasiųstų savo kariuomenę gelbėti Lietuvą nuo nacistų. Anglai informavo pasaulį, jog V. Kantor yra geriausias Putino draugas ir uždėjo jo verslui sankcijas. Nesvarbu, kad prasidėjus karui, jis atsistatydino, bet Putino blogio sėkla, kurią jis Europoje ir Lietuvoje puoselėjo liko ir bujoja. Faina neatsiprašo už šmeižtą, kurį skleidžia apie Lietuvos didvyrius.
Puikiu kolaborantu turi ponas Martynas. Ir dar pinigu praso..