Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-05-22 |
Per geležinkelio pervažą Giruliuose draudžiama eiti. Taip pat – ir važiuoti dviračiu. Nes formaliai perėjos čia nėra. Tačiau žmonės vaikšto. Nelegaliai. Nes kitaip keli šimtai gyventojų grįžę į Girulius autobusu namo pareiti negali. O jei tik automobiliams pritaikytoje geležinkelio pervažoje atsitiktų nelaimė, nukentėjusiems pėstiesiems ar dviratininkams draudimas nepadėtų. Nes jie formaliai pažeidė Kelių eismo taisykles. Bet pokyčių čia, ko gero, greitai nebus.
Tokios žinios viešai buvo transliuojamos iš trečiadienį įvykusio Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo ir AB „LTG Infra” atstovė Rasa Maslauskienė.
Ištisus dešimtmečius Girulių gyventojai ir turistai naudojosi perėja, kuri buvo ties senąja geležinkelio stotimi. Tačiau po pastačius garso izoliavimo sienutes ji buvo užtverta.
R. Maslauskienė teigia, jog tai irgi nebuvo perėja, o „praėjimas tarp peronų“, kuris buvo panaikintas. Palikti „seną blogą“ esą nebuvo galima, o naujas turi atitikti visus reikalavimus.
Komiteto nariai siūlė problemą spręsti paprastuoju būdu – esamoje perėjoje tiesiog pažymėti taką pėstiesiems. Tačiau gavo atsakymą, kad taip daryti yra nevalia – būtų pažeisti įstatymai.
„Faktinė situacija yra nepalanki nieko daryti nerekonstruojant, tai yra pervažos dangos plotas yra per siauras, kad galima būtų svarstyti variantus, kaip atskirti pėsčiųjų eismą arba siaurini automobilių eismo juostas. Vienintelis variantas – sankryžą rekonstruoti”, – aiškino viešnia.
Į klausimą, kiek kainuotų tokia rekonstrukcija, ji atsakė: nuo 600 iki 4 milijonų eurų. Esą šioje vietoje reikia įrengti signalizaciją, integruotą į viso geležinkelio sistemą. O be jos įrengimo per šią geležinkelio ir gatvės sankryžą negalima leisti pėsčiųjų eismo.
„Ten visada gyventojai turėjo praėjimą. Jūs kai statėt tvoras jį panaikinot, – į atlapus geležinkelininkų atstovei kibo Vidmantas Dambrauskas.- Yra galimybė įrengti takelį, nors 3 metrų, be didelių rekonstrukcijų. Aš su metru daug kartų praėjau – ten nėra problemų įrengti 2 metrų takelį. Duotumėt leidimą – mes už miesto pinigus tai padarytume”.
Jis sakė, kad reikia atsižvelgti į tai, kad žmonės eina ir dviračiais važiuoja šioje vietoje, o tai yra pavojinga. Tačiau jei neturi kitos alternatyvos, „nebent 6 kilometrų lankstą daryti”.
„Jie ten ir neturėtų eiti pagal logiką”, – atsakė R. Maslauskienė.
O paklausta, ar šioje sankryžoje nebūtų galima padaryti išimties, atsakė, jog magistralinės linijose tokio precedento nėra.
„Yra kontroliuojančios institucijos – ne mes vieni sako leisim, neleisim”, – aiškino bendrovės atstovė.
„Jūs padarėte klaidą, jūs ir ištaisykit, ieškokit sprendimų, kad 6 kilometrų lanksto nereikėtų daryti, – vis nerimo V. Dambrauskas. – Ką mes turim pasakyti žmonėms, kad jei pakliūsit po traukiniu net draudimas jums nieko neišmokės?”
Komiteto pirmininkui Kęstučiui Bartininkui posėdžio pabaigoje pavyko šiek tiek nuraminti aistras ir disputo šalys sutarė rašyti bendrą laišką aukštesnėms institucijoms su prašymu greičiau imtis tokios rekonstrukcijos, kuri net nepatenka į prioritetinių šalies rekonstruotinų geležinkelio pervažų 50-tuko sąrašą.
R. Maslauskienė teigė, jog sutelkus jėgas, susiderinus veiksmus, finansus, pervažą Giruliuose tinkamai pertvarkyti galima ir per metus: 9 mėnesių reiktų projektui parengti, o trijų – darbams nudirbti. Juolab kad Klaipėdoje yra modernizuojamos kelios kitos pervažos, o dėl šitos yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu.
Į ankstesnę užklausą dėl šio pervažos rekonstrukcijos Susisiekimo ministerija atsakė, jog AB ,,LTG Infra“ geležinkelio pervažų modernizavimą atlieka pagal sudarytą geležinkelio pervažų modernizavimo eilę.
„AB ,,LTG Infra“ pateiktas duomenimis Jūsų rašte nurodytos vieno lygio geležinkelio pervažos modernizavimas numatytas eilėje 170 prioritetu, todėl šios geležinkelio pervažos modernizavimas nėra įtrauktas į AB ,,LTG Infra“ planus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo iki 2028 m.“, – rašė ministerija ir paskatino ieškoti bendradarbiavimo su AB ,,LTG Infra“, aptariant abiejų pusių finansinį indėlį įgyvendinant šį projektą.
Tai nutinka, kad klierkai sėdėdami ir dirbdami prie stalo, susipžįsta su aplinga Googlės pagalba ir nusprendžia, kad takas nesaugus.Va, taip iš lempos. Pėsčiųjų perėjoje prie stoties, nėra buvę jokios žūties. O klerkas parašo, taką uždaryti – nesaugu, palikdamas visiems pervažos kelią. O dabar vaikščioti, važinėti, vaikščioti, judėti Stoties gatve ir per pervažą, saugu?
Tikrai, kodėl Rimkų pervažoje galima atskirti, atitverti pėsčiųjų dalį nuo važiuojamosios kelio dalies o čia jau nebegalima?