Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksime su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas ir funkcijas.
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Nu kažkoks balaganas darosi lietuvoje,tikra geroves valstybe .Lupa kainas kas netingi ,apmokestina ka tik gali,uždraudžia ,atima ,naikina ..siaubas .Jaunimas bega iš čia kaip iš atsilikeliu šalies.
Žygimantas Mauricas:
„Nykstanti Lietuva”, „Emigrantų Lietuva” – tokios antraštės dažnai puošdavo mažai ką bendro su realybe turėjusias rašliavas apie apokaliptines demografines prognozes Lietuvai. Pavyzdžiui, apie nykstančią Lietuvą skalambijo Vilniaus Universiteto 2017 m. atliktas tyrimas, kurio išvadose buvo teigiama, kad optimistinio (!!!) scenarijaus atveju 2022 m. Lietuvoje gyvens vos 2,69 milijonai gyventojų, o vėliau situacija tik prastės* (šiuo metu Lietuvoje gyvena 2,89 milijono gyventojų). Prie šių rašliavų prisidėdavo ir tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Jungtinės Tautos 2019 metais „prognozavo”, kad Lietuvoje 2025 metais gyvens vos 2,59 milijono gyventojų**. Apsiriko, rvelniai tašiant (gal šiame sakinyje raidę „r” būtų tikslinga pakeisti raide „š”?) – Lietuvoje 2025 metais gyvena ne 2,59, o 2,89 milijono gyventojų t.y. 300 tūkst. (visu Kauno miestu) daugiau.
Lietuvos gyventojų skaičius pastarąjį penkmetį ne sumažėjo, kaip prognozavo Jungtinės Tautos, bet išaugo: nuo 2,81 iki 2,89 milijono. Labiausiai džiugina tai, kad jau penkerius metus iš eilės turime teigiamą Lietuvos Respublikos piliečių migracijos balansą t.y. daugiau lietuvių grįžta į Lietuvą nei iš jos emigruoja. Per pastarąjį penkmetį į Lietuvą sugrįžo 36,7 tūkst. gyventojų***. Jei visus juos apgyvendintume viename mieste – gautųsi maždaug Marijampolės dydžio miestas. Grįžtantys lietuviai ne tik atsiveža į Lietuvą svečiose šalyse įgytas žinias, profesinę ir kultūrinę patirtį bei sukauptą kapitalą, tačiau ir gerina Lietuvos tautinį balansą. 2024 m. kiek sumažėjo užsieniečių skaičius Lietuvoje****, o tarptautinės migracijos balansas su Baltarusia ir Rusija tapo neigiamas. Šalimi, iš kurios praeitais metais į Lietuvą daugiausiai atvyko gyventojų buvo Jungtinė Karalystė, 2023 m. pirmavo Baltarusia, o 2022 m. – Ukraina.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad pagyvenę svečioje šalyje ir savo noru grįžę į Lietuvą jie jaučiasi laimingi gyvendami savo gimtinėje – visai kaip Janošo knygos „Panama labai graži” herojai Tigriukas ir Meškiukas po ilgų kelionių suradę savo svajonių šalį.
Gavo iš ES pinigus, kur dėjo?!