Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-06-27 |
Uostamiestyje Panevėžio gatvės gyventojai ir praeiviai galėjo iš arti stebėti neįprastą reginį – viešai iškratomą plastiko konteinerio turinį. Kartu su šiuo improvizuotu atliekų tyrimu, gyventojai išgirdo specialistų komentarus apie dažniausiai daromas rūšiavimo klaidas ir praktinius patarimus, kaip jų išvengti.
Tai pirmoji tokio pobūdžio vieša akcija Klaipėdoje, kurią surengė „Žaliasis taškas“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Specialistai pastebi, kad šiltuoju metų laiku, pajūryje augant poilsiautojų srautams, ženkliai padaugėja ir netinkamai išrūšiuotų atliekų kiekis.
Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovo Tomo Kuprio, vasarą Klaipėda ir pajūrio kurortai sulaukia šimtų tūkstančių lankytojų. Su jais padaugėja ir atliekų, tačiau rūšiavimo įpročiai ne visuomet atkeliauja kartu su lagaminais. Dažnas poilsiautojas Palangoje, Nidoje, ar Klaipėdos paplūdimiuose elgiasi taip, lyg trumpam būtų atleistas nuo atsakomybės.
„Pastaruosius keletą metų stebime Lietuvos pajūrio regionui būdingus atliekų statistikos svyravimus: birželio-rugsėjo mėnesiais mišrių atliekų surenkama net 40% daugiau nei kitais mėnesiais. Proporcingai padaugėja ir pakuočių, kurias pajūrio kurortų svečiai, matyt, vangiai rūšiuoja ir sumeta į mišrių atliekų konteinerius“, – teigia Tomas Kuprys, kurio vadovaujamas padalinys perrūšiuoja septynių Vakarų Lietuvos savivaldybių atliekas.
Remiantis naujausio organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuoto gyventojų tyrimo duomenimis, Klaipėdos apskritis šiemet tapo Lietuvos rūšiavimo lydere visoje šalyje – net 67% gyventojų čia rūšiuoja atliekas nuolat. Tai aukščiausias rodiklis Lietuvoje, net 10 procentinių punktų viršijantis šalies vidurkį (57%) ir gerokai lenkiantis sostinę, kur nuolat rūšiuoja 52% gyventojų.
Nors klaipėdiečiai rūšiuoja aktyviausiai, jų pasitikėjimas savo žiniomis yra kiek mažesnis nei kai kuriuose kituose regionuose – tik 24% apklaustųjų teigia visada žinantys, kaip teisingai rūšiuoti.
„Lietuvos rūšiavimo žemėlapyje Klaipėda tikrai šviečia ryškiai, bet kiekviena papildoma klaida konteineryje sumažina atliekų perdirbimo galimybes. Rūšiuoti nepakanka – reikia tai daryti teisingai“, – pažymi Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Parodomojo plastiko konteinerio kratos metu, šalia tinkamai išrūšiuotų pakuočių, priemaišos sudarė kiek daugiau nei trečdalį turinio – tai ir keli maišai mišrių atliekų (juose – ir maisto atliekos, ir panaudoti higienos reikmenys), visas maišas žaislų – ir plastikinių, ir tekstilinių. Buvo dantų šepetėlių, skustuvų, nuorūkų, remonto likučių atliekų, plastikinė šluota, elektroninės cigaretės, lempa ir kitokie rakandai.
„Vis dėlto, eksperimento metu įsitikinome, kad didžioji dalis gyventojų žino, kad reikia rūšiuoti būtent pakuočių atliekas – jų buvo didžioji dalis. Pastebėjome, kad apylinkėje gyvena iš tiesų atsakingų žmonių, kurie pakuotes ne tik rūšiuoja, bet ir išplauna“, – pastebi ji.
Specialistė priduria, kad neretai teisingam rūšiavimui koją kišą klaidingi įsitikinimai.
„Pavyzdžiui, dantų šepetėlis – nors ir plastikinis, bet tai nėra pakuotė, todėl jo vieta yra mišrių atliekų konteineryje. Deja, mūsų atlikto tyrimo duomenimis, net 57 % Lietuvos gyventojų vis dar klaidingai mano, jog dantų šepetėlis turi keliauti į plastiko konteinerį“, – atskleidžia Asta Burbaitė.
Vidutiniškai apie pusė plastiko rūšiavimo konteineriuose atsiduriančių atliekų – šiukšlės, kurios neturi jokių perdirbimo galimybių.
„Taip susiklostė dėl to, kad informacija apie tai, ką ir kaip rūšiuoti, skirtingose savivaldybėse nevienoda. Gyventojams neretai pateikiama klaidinga informacija, pavyzdžiui, kad į plastiko konteinerius galima mesi plastikines liniuotes, tušinukus, žaislus, – atkreipia dėmesį Asta Burbaitė. – Gyventojams nuolat primename pagrindines rūšiavimo taisykles. Svarbiausia – rūšiuojame visas pakuotes. Jos turi būti tuščios, tačiau jų nebūtina švariai išplauti. Stiklinė tara keliauja į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės pakuotės – į popieriaus. Plastikinės, metalinės, kombinuotos ar net medinės pakuotės turi atsidurti plastiko konteineriuose. Taisyklės paprastos.“
Vis dar pasitaiko tikinčių mitu, jog visų konteinerių turinys galiausiai atsiduria vienoje krūvoje – tai kam tuomet rūšiuoti? Pasak Tomo Kuprio, tai yra visiška netiesa.
„Gal gyventojus klaidina, kad kai kada skirtingos atliekos surenkamos viena mašina. Pavyzdžiui, Klaipėdoje po individualių namų kvartalus važinėja modernios šiukšliavežės, kurių kėbule yra trys atskiri rezervuarai skirtingoms atliekoms: stiklui, popieriui, plastikui. Nei surenkant atliekas, nei atvežus į perrūšiavimo įrenginius, jos nesumaišomos. Tik gyventojų sąmoningumas, atsakingo rūšiavimo įpročiai lemia, ar vėliau bus galima pakuotes efektyviai perdirbti“, – tvirtina Tomas Kuprys.
„2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuriame paliktas ir anksčiau taikytas tikslas – perdirbti 50% į šalies rinką išleistų plastiko pakuočių. Įgyvendinti jį yra sudėtingiau, nei gali atrodyti, nes vis dar naudojame daug neperdirbamo plastiko pakuočių, dalį jų prarandame dėl per mažo dydžio, tamsios spalvos, maisto likučių, tačiau labiausiai skaudu, kai žmonės tiesiog nerūšiuoja. Deja, bet pakuotė, atsiradusi mišriose atliekose, praranda vertę – dėl per didelio užterštumo tokios pakuotės nebeatitinka kokybinių reikalavimų ir negali būti perdirbtos“, – iššūkius vardina Asta Burbaitė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
labai gera ir reikalinga akcija. Daug žmonių nenori gyventi užterštoj, kenksmingoje aplinkoje, tačiau nieko dėl to nedaro.
Jau tep pas mus,, užteršta aplinka” kad Kratcas iš galvos kraustosi ir nežino kaip žmonės,, jodyt”Matyt vėl greit sugalvos kad reik mokesčius kelt kokia 30 % ( praeitą kartą kažkur prieš pusantrų metų tiek pakėlė sakydamas kad kuras brangsta nors tuo metu kuras kaip tik pigo:D) Įdomiausia kad atsiranda tokių buduli kaip tu kurie nieko nežino, tiki šitais veikėjais(auditų manau pas juos rimtų tikrai nedaro o tik savivaldybės Čeporiūtė gal kartais nosį įkiša)
Nu jau visai nupušo valdininkai , kaip bomžai po konteinerius knisasi , gal ką gero ras …
Kas liečia rūšiavimą – nerūšiavau , nerūšiuoju ir nerūšiuosiu . Iš principo . Ur taip brangiai moku už šiukšlių išvežimą ir dar už negyvenamą sodybą , tegu rūšiuoja tie , kam tai priklauso , už tai pinigus gauna
Visų pirma, tai ne valdininkai. Antra, gerai, kad parodai savo lygį ir taip skatini klimato kaitą. Tad neverk, kad žiemų pas mus neliko ir vis dažniau kils audros. Nes prie to su tokiu požiūriu ir savo neveikimu prisidedi ir tu bei kiti sąmokslo teorijomis tikintys komentatoriai. Didžiuokis savo kvailumu ir toliau 🙂
Ponia Palmyra, gal jūs pirma pasirūpinkit kad nedegtų graikijos ir kanados miškai, po to užkiškit visus rūkstančius ugnikalnius, po to uždrauskit mėtyti bombas, po to neleiskit milijardieriams skristi privačiais lėktuvais, po to įkvėpkit vietines vyriausybes baigti krauti neproporcingai didelius mokesčius ir baudas gyventojams, nes esant tokioms sąlygoms ne tik šiukšles piktybiškai nerūšiuos bet ir šaudyti mokyklose ir parduotuvėse pradės. Bus kaip amerike !.
Tegu bomzus samdo kad sąvartynuose iš rūšiuoti, pigiau bus neis kiekvienoj chatoj 10 atskirų konteinerių statyt, o bomžai pagal mokesčių reforma tik gyvuos tai ir jiem papildomos pajamos
Šie verslai ,ypatingai šiukšlių surinkimas,kaip kasdienė duona.Visam pasaulyje valdo šiuos verslus korumpuotos grupuotės.Nepiskit smegenų,nei jūs ten ką rušiuojat,nei perdirbat,nežino tik piemenys,nusikopine intike disertacijas
Debesėli, aš nesu pajėgi, deja, padaryti to, ką jūs rašote, bet aš darau ir darysiu tai, KAS PRIKLAUSO NUO MANĘS.
tai gal bent padaryk reportažą kap grigėjas iki dabar marias teršia ar kap Kl.vandenys atviruoju būdu dumbla /suda/džiovina ar tau stovi tik ant miesto žmoneliu jot?
Plastiko konteineris. Plastikiniai maiseliai plastkas ar ne? Kaip rusiuoti plastkinius maiselius?
Plastikas yra plastikas. Patys kalti, parašę klaidinantį žodį ant konteinerio PLASTIKAS. A šiaip tai pinigu plovyklos, tik skambiais pavadinimais.
Kad ir kaip būčiau susidūręs su atliekų rūšiavimu , turiu savo nuomonę. Jeii jau einame žios krypties keliu, tai perdirbti reikia tai kas yra galima perdirbti, o netik pakuotes. Mat pakuotes surenkančio įmonės gauna už pakuočių perdirbimą pinigėlių, o už kita galimai perdirbama žaliavą negauna., nors perdibti galima. Kaip ir Žaliasis taškas, taip ir kiti šios rinkos atstovai teigs, kad reikia rūšiuoti pakuotes, tai žinokit, tai tik dėl pinigėliu, nors perdirbti galima labai daug ką.
Taip tikrai.Perdirbti ir vel gaminti daug ką įmanoma jei prisitaikoma įranga ir jei yra finansiškai verta. O to dažniausiai netaikoma.Vis laimi dideli pinigai o ne rūpestis Žemes sveikata..Žmones dabar jau gyvena tik šia diena apsupti betono ir komunalinių patogumų.Gamtos grožio ieško kalnuose arba Afrikoj kokioj..
Tai čia senai aišku tas. Didžiąją dalį plastiko galima perdirbti bet va skirtinga plastika reik rūšiuoti atskirai o čia darbas. Tai geriau tegu gyventojai iš rūšiuoja ką galima lengvai parduot kaip zaleva ir dar susimoka už tai.
o kodel mes uz rusiavima negaunam pinigu,jei as priduodu popieriu,plastika tai as tureciau gaut pinigus,vaikystej mes rinkdavom skurlius,popieriu metala nesdavom supirkejui ir gaudavom rubliu.o dabar kad rusiuoji tu dar ir brangiai sumoki,nebuvot afrikoj nematet kas ten dedasi o galetu zaliasos taskas nuvaziuot ir pamokyt rusiuoti,buvau vokietijoj tai ten fabriku kaminai ruksta simtais.viena metalurgijos gamykla per diena tersia daugiau nei visi lt automobiliai per 5 metus,ir nieko vokieciam gerai,,,,