Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-07-26 |
Šeštadienio popietę Dangės skvere, priešais burlaivį „Meridianas“, atidengta kariuomenės iniciatyva karinio laivyno 90-mečio proga atsiradusi skulptūra, skirta Lietuvos karo laivyno kūrėjams.
Skulptūra pagerbiami keturi karo laivyno kūrėjai – jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, kapitonas leitenantas Povilas Labanauskas, jūrų kapitonas Juozapas Leišys ir flotilės admirolas Raimundas Baltuška.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnyba konkursą dėl tokios skulptūros sukūrimo ir pastatymo meninės idėjos buvo paskelbusi šių metų pradžioje, po to, kai tokiai iniciatyvai pritarė Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija.
„Skulptūra turi būti „gyva“ ir realistinė žmogaus figūra – karo jūrininkas, vilkintis tarpukario Lietuvos karinio laivyno jūreivio uniformą. Pati paminklo išraiška/poza paliekama menininko kūrybai (stovintis, einantis, sėdintis ir pan.). <…> Jūreivis gali būti vaizduojamas atliekantis gestą, pavyzdžiui, tiesiantis ranką sveikintis ar panašiai. Jūreivis vaizduojamas be ginklo ir ekipuotės atributų. <…> Skulptūros išraiškos kompozicija turėtų traukti lankytojus šalia jos įsiamžinti“, – buvo rašoma konkurso sąlygose.
Kariškiai buvo nurodę, kad pasiūlymo kaina negali viršyti 77 319 eurų. Jų konkursą laimėjo MB „KAservice“ (vadovas Leonardas Armonas), pasiūliusi tokius darbus atlikti už 76 999 eurus. Sutartyje nurodyta, jog tiekėjas darbams atlikti pasitelks Svajūną Jurkų, Žilviną Pabrinkį ir Gediminą Rapalį.
Paminklo atidarymo ceremonijos metu kalbėjęs L. Armonas pasakojo, kad kariuomenei paskelbus konkursą pas jį atėjo S. Jurkus ir jie ėmė galvoti, kokia galėtų būti idėja. Galiausiai gimė devizas „Laivynas mus jungia su jūra“. Pasak L. Armono, skulptūroje įamžintas laivo denyje pasitinkantis jūreivis, o laivo borto fragmente – laivyno kūrėjų pavardės. Tai esą lyg kvietimas jaunimui jungtis prie laivyno.
Pasak kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro, skulptūra taikliai simbolizuoja mūsų istoriją, o Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tikino, kad ji bus simbolis jaunajai kartai pasirinkti nelengvą tarnybą karinėse pajėgose.
Skulptūrą pašventino vyriausiasis kariuomenės kapelionas plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas. Geriausiu Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariu birželį pripažintam Lukui Mardosai ceremonijos metu buvo suteikta garbė papuošti atidengtą skulptūrą jūreivišku giuisu.
Lietuvos karinio laivyno įkūrimo data laikoma 1935 m. rugpjūčio 1-oji, kai Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“. Tų metų spalio 26-ąją „Prezidentas Smetona“ pirmą kartą su karine įgula ir su karinio laivyno vėliava (trispalvė su raudonu skydu vidury, o skyde – geltonas Vyčio kryžius) išplaukė į jūrą. Pirmąją įgulą buvo pavesta surinkti laivo vadui mjr. A. Kaškeliui. „Prezidentas Smetona” tapo ir Lietuvos kariuomenės mokomuoju karo laivu.
1991 m. atkūrus Lietuvos kariuomenę pradėta svarstyti galimybė atkurti ir karinį laivyną. 1992 m. liepos 4 d. buvo pašventintos pirmosios atkuriamų Karinių jūrų pajėgų (KJP) vėliavos ir įteiktos Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono laivų vadams. Pakrančių apsaugos rinktinės vadas tuo metu buvo Juozapas Algis Leišis. Atskirojo laivų diviziono sudėtyje tuo metu buvo gelbėjimo laivas „Vėtra“, hidrografinis kateris ir sargybinis kateris. 1992 m. spalio 29 d. iš Rusijos nupirktos ir perimtos dvi lengvosios „Griša“ klasės fregatos: F11 „Žemaitis“ ir F12 „Aukštaitis“. 1992 m. lapkričio 13 d. nuspręsta Atskirąjį laivų divizioną išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties ir jo bazėje įkurti KJP flotilę. Nuo tada laivynas tapo savarankišku Lietuvos kariuomenės daliniu. Jam priklausė 3 laivai ir 2 kateriai. Pirmuoju Pakrančių apsaugos rinktinės Atskirojo laivų diviziono, vėliau – KJP flotilės ir KJP vadu buvo R. Baltuška.
Buvo laikai, kai sužinojus kad į miestą atvyks koks Maskvos veikėjas tai per 1 dieną-naktį net kelią išasfaltuodavo kuriuo jis eis.Arba „gėlės” užaugdavo irgi staigiai..Tiesa kelias greit sugriūdavo,o gėlės nuvysdavo….. Atrodo,kad Klaipėdoje daug svarbių miesto projektų atliekami neapgalvotai, neaptariami, gal ir su miestiečiais?…. Taip paminklas solidžiai atrodo. Gal ir gerai? Gal? Bet ar tikrai? Tik prieš keletą mėnesių Laivynas savo idėją pasiūlė ‘Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijai” .Ji pritarė. Prašau visų, kas galit pasakyti kas tai per įvaizdžio komisjja? Kas tie specialistai? Taigi , atrandama ir finansų ir vieta parenkama (kas ją parinko?) Ir ta ” Komisija” staigiai pritaria ir skulptūriai viską greitai atlieka ir… istorikai pritarė.. Puošiasi miestas.
Martynas turbūt naudojosi šaltiniais, kurie stengiasi mūsų istoriją pagražinti, todėl kai ką nutyli, tai yra, pameluoja. Istorija nebūtinai turi būti graži, bet ji būtinai turi būti teisinga.
Taigi, klausykite. Antanas Kaškelis nebuvo pirmuoju „Prezidento Smetonos” vadu, todėl pirmosios įgulos surinkinėti negalėjo. Pirmuoju vadu buvo kapitonas Adomas Daugirdas. Laivą jis gavo liūdnos būklės. Laivas jau keletą metų kaip netinkamas Vokietijos laivynui nurašytas ilsėjosi laivų kapinėse, o kad metalas be naudos nesunyktų, visas jis buvo storai užpiltas smala. Smalą teko sunkiai gramdyti, korpusą tris kartus dažyti. Laivo mechanizmus tikrino ir remontavo viena Klaipėdos įmonė, jai priekaištų nebuvo, bet pirmojo reiso metu laivas tapo nevaldomas ir nudreifavo link Lenkijos krantų. Žodžiu, pigiai pirkome, brangiai mokėjome.
Atpirkimo ožiu padarė kapitoną Daugirdą. Jis buvo atleistas, jo vieton atėjo Kaškelis. Išaiškėjus, kad laivas pasienio sargybai netinka, jo paskirtis buvo pakeista į mokomąją.
Daugiau apie nutylėtą pirmąjį „Prez. Sm.” kapitoną Daugirdą – vikipedijoje.
Reikėtų skirti „Prezidentą Smetoną“ kaip pasieniečių ir kaip karo laivą. Šiuo atveju jis aprašomas kaip karo laivas ir kas buvo pirmasis jo kaip karo laivo kapitonas.
Apie laivo nuotykius gaudant kontrabandininkus galima pasiskaityti ir čia: https://www.atviraklaipeda.lt/2021/11/06/istorija-kuria-pasistenge-kuo-greiciau-uzmirsti/
Ačiū už gerą nuorodą, gerb. Martynai! Kuo toliau, tuo ši istorija man darosi įdomesnė.
Labai liūdnas vaizdas
Vatnikams visada liūdnas vaiuzdas ir viskas nepatinka, kas normaliems žmonėms patinka. Pats laikas būtų susikraut loagaminą jau ir į matušką rasiją minti gyvūlių vagonu.
Kada paskutinį kartą buvai išlindęs iš savo urvo?
Graži skulptūra, ačiū
Labai grazi skulptura ir nauja traukos vieta.
SVEIKINIMAI, Lietuvos karinio laivyno atstovams 90- Nevio proga, o šiai progai Klaipėdai graži dovana, skulptūrinė kompozicija, įamžinti karinio laivyno iškilių kūrėjų pavardės. Gražus bendras skulptorių pagimdytas kūrinys, neabejoju bus labai mėgiama fotosesijų vieta….