Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-05 |
Daugiabučių gyventojai dažnai pasipiktinasi, kaid nebeveikia jų namo laiptinės kodinė spyna ar telefonspynė. Dar labiau nuvilia tai, kad net ir po remonto įranga neretai vėl sugenda. Specialistai ragina neskubėti kaltinti meistrų, nes dažnai, anot jų, problema slypi pačiuose įrenginiuose.
„Mano BŪSTO“ duomenimis, Klaipėdoje per pastaruosius dvejus metus dėl sugedusių laiptinių spynų daugiabučių gyventojai kreipėsi beveik 400 kartų. Maždaug dešimtadalis šių atvejų buvo dėl pasikartojančių gedimų. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie sutrikimai atrodo menki, būtent jie kasdien trikdo žmonių gyvenimą – kelia nepatogumų grįžtant namo, didina nesaugumo jausmą.
Pasak „Mano BŪSTO“ Priežiūros grupės vadovo Evaldo Balbuckio, daugiausia problemų kelia senesnės kartos sensorinės telefonspynės, nes jos jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius: saulės kaitrą, drėgmę, lietų.„Mano BŪSTO“ duomenys rodo, kad daugiausia gyventojų pranešimų susiję su dviem problemomis – neveikiančiais butuose įrengtais rageliais ir laiptinių sensorinėmis telefonspynėmis. Net ir atlikus remontą, paaiškėja, jog tai dažnai tėra laikinas sprendimas. Pasak V. Balbuckio, nemaža dalis įrenginių vėl sugenda vos po kelių savaičių.
„Ne kartą teko matyti atvejų, kai net ir nedidelė drėgmė ar dulkių sankaupos klaviatūroje išprovokuoja neplanuotus gedimus ar visišką nefunkcionalumą. Kaskart važiuojame, pravalome, sutepame, bet grįžtame atgal – dažniausiai dėl tų pačių priežasčių. Tokios situacijos pirmiausia erzina gyventojus, nors aiškiai suprantame, kad problema slypi ne meistrų kompetencijoje, bet prastos kokybės įrangoje“, – dėsto „Mano BŪSTO“ Priežiūros grupės vadovas.
Nors daugeliu atvejų gyventojai pirmiausia tikisi remonto, praktika rodo, kad remonto ir pakartotinių iškvietimų kaina neretai viršija naujos įrangos sumontavimo kaštus. Todėl V. Balbuckis siūlo gyventojams pasvarstyti apie naujos, šiuolaikiškos telefonspynės įsigijimą, užuot nuolat kviesti meistrus
„Yra labai aiškus indikatorius – jei atvykę į objektą randame neveikiančią seną sensorinę telefonspynę, dažnu atveju rekomenduojame savo klientams ją pasikeisti. Tokios telefonspynės neturi nei reikiamos atsparumo klasės, nei galimybės patikimai veikti lietuviško klimato sąlygomis. Net ir po remonto dažnai sulaukiame pakartotinių iškvietimų, o klientas lieka nepatenkintas, kad gedimai kartojasi“, – teigia V. Balbuckis.
Pasak jo, modernios telefonspynės – ne tik patikimesnės, bet ir energetiškai efektyvesnės, atsparios aplinkos veiksniams, o kai kurios – netgi integruojamos su mobiliosiomis aplikacijomis, leidžiančiomis matyti, kas skambina į duris, ar atidaryti jas nuotoliniu būdu.
„Technologijos tobulėja. Nereikia bijoti investuoti į sprendimus, kurie tarnaus ilgiau, veiks be trikdžių, o svarbiausia – leis jaustis saugiai ir patogiai bei taupyti pasikartojančių remontų sąskaita“, – apibendrina V. Balbuckis.
Pašnekovas skaičiuoja, kad sugedus telefonspynei, vos 20 kartų per pastaruosius dvejus metus sugedę įrenginiai buvo pakeisti naujais. Tai reiškia, kad tik 5 proc. atvejų gyventojai priėmė sprendimą spręsti problemą iš esmės.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą