Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-17 |
Jei turi proto, gali pasinaudoti ir dirbtiniu intelektu. Jis nors ir nėra protingas, bet puikiai atlieka žinyno funkciją. Kaip tik jam aš uždaviau klausimą „Kaip pakeisti visuomenės sąmonę, kad ji nepasuktų klaidingu keliu?“ ir gavau tokį atsakymą:
„Labai gilus ir svarbus klausimas. Visuomenės sąmonės keitimas – tai ne vien informacijos sklaida, bet ir kultūrinis, emocinis, net dvasinis procesas. Kad ji nepasuktų klaidingu keliu, reikia veikti keliais lygmenimis vienu metu. Štai keletas esminių krypčių:
🌱 1. Švietimas, kuris ugdo kritinį mąstymą. Ne faktų kalimas, o gebėjimas mąstyti, klausti, abejoti: mokyklose ir universitetuose – skatinti diskusijas, ne vien teisingų atsakymų paiešką. Medijų raštingumas – mokyti atpažinti melagienas, manipuliacijas, emocinį šantažą.
🗣️ 2. Atviros ir sąžiningos diskusijos visuomenė turi mokytis kalbėtis, ne tik ginčytis: Kurti erdves, kur skirtingos nuomonės gali būti išgirstos be baimės. Skatinti empatiją – ne tik „ką tu galvoji?“, bet ir „kodėl tu taip jauti?“
🎭 3. Kultūra, kuri kelia klausimus, o ne tik linksmina. Menas, literatūra, kinas – tai ne tik pramoga, bet ir veidrodis: skatinti kūrybą, kuri provokuoja mąstymą, kviečia permąstyti vertybes. Remti projektus, kurie kalba apie žmogaus atsakomybę, bendruomeniškumą, istoriją.
🧠 4. Lyderystė, kuri rodo pavyzdį, o ne diktuoja. Tikri lyderiai ne veda aklai, o įkvepia: reikalingi žmonės, kurie kalba ne tik apie pelną, bet ir apie prasmę. Atsakomybė – ne tik politinė, bet ir moralinė.
🌐 5. Technologijos, kurios tarnauja žmogui, o ne jį valdo Dirbtinis intelektas, algoritmai, socialiniai tinklai – jie formuoja sąmonę: reikia skaidrumo, kas ir kaip veikia mūsų informacinę aplinką. Skatinti platformas, kurios remia kokybišką turinį, o ne sensaciją.
💬 Galutinis tikslas – ne pakeisti žmones, o padėti jiems pamatyti daugiau. Sąmonės keitimas – tai ne prievarta, o kvietimas. Kvietimas būti budresniam, jautresniam, sąmoningesniam. Tai ilgas kelias, bet kiekvienas žingsnis – svarbus.“
Ir kas galėtų paneigti, kad tai mąstančio asmens atsakymas? Aš. Nes jį gavau iš „mašinėlės“, vadinamos kompiuteriu. Visi išvardinti punktai yra surinkti iš jau esančių programų ir dokumentų. Formaliai visi geri, liktų tik įgyvendinti. Tiesa, yra toks literatūros žanras – utopija. Jis radosi senokai ir įvardijamos kelios didžiausios iš jų: Platonas. Valstybė; Tomas Moras. Utopija; Tomazas Kampanela. Saulės miestas; Frensis Beikonas. Naujoji Atlantida. Aš galėčiau pridėti ir Tarybų sąjungos Komunistų partijos programą ir dar kitus panašius „dokumentus“. Bet aš ne apie tai.
Utopijos remiasi ne žiniomis, o norais. Ko gero kiekvienas norėtų, kad jo vaikai būtų geri ir protingi, tačiau ne kiekvienas baigia pedagogikos studijas. Deja, kartais ir jos nepadeda. Išmokyti žmogų gyventi yra sudėtinga, gal todėl gamta mums suteikė klaidos mechanizmą. Gyveni ir mokaisi, jei neišmokai, tai gali sirgti ar net žūti. Bet tai apie asmenį.
O jei apie visuomenę. Man itin svarbi tema, kodėl yra ir tokių, kurios yra agresyvios, pagrįstos neapykanta. Pavyzdžiui, Irano vadovybė tiesiogiai sako, kad nori sunaikinti Izraelį. O Rusijos caras nors ir ne visada oficialiai siekia sunaikinti Ukrainą. Nevardinsiu kitų, nes jos ne tik nyksta, bet ir randasi.
Tai kaip keisti visuomenę jos taikingumo kryptimi? Deja, žinomų receptų nėra.
Mes akivaizdžiai matome JAV visuomenės susiskaldymą į dvi dalis, Prancūzijos – į tris, skylanti yra ir Vokietijos bendruomenė. Nesiimsiu prognozuoti, nes kai vėl kreipiausi į dirbtinį intelektą, gavau krūvą patarimą, kurių įgyvendinti neįmanoma.
Mes dažniausia siekiam jau žinomų visuomenių idealizuotų santvarkų – komunizmo, demokratijos ar kapitalizmo. Gyvenimiškai tie dalykai išlieka mišrūs – turime pačių įdomiausių samplaikų iš praeities, turime dar neprigijusių naujovių. Jos turi savo rėmėjų, atstovų ir todėl visuomenė visuomet marga. Net Šiaurės Korėjoje yra disidentų, o pas mus jų dauguma.
Pakeisti visuomenę galima ir tai teks daryti, kaip tai jau buvo daroma po karo Vokietijoje ar Japonijoje. Tik su Rusija ar Iranu bus sudėtingiau.
Valevičiau plėsk akiratį : https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/algimantas-rusteika-kracho-nuojauta/
Šio spaudinio nebeskaitai penkeri metai
Rusteikos nusipezėjimai, į vieną nuomonę sudedant 20 temų, jūsų nuomone, yra akiračio plėtimas? Tikrai kad jooo 🙂