Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-17 |
Nors buvusio Klaipėdos pašto stoties statinių komplekso techninę būklę pernai įvertinusi UAB „Ekspertika“ nustatė, jog pažeisti jo frontonai yra inkaruoti prie nestabilių laikančiųjų konstrukcijų ir turi būti tvarkomi restauruojant pažeistus jų mūro ruožus, kompleksą valdantis Kultūros infrastruktūros centras tik dabar pradėjo ieškoti rangovo avarijos grėsmės pašalinimo darbams atlikti.
Ekspertai nurodė, jog iki tvarkybos darbų pastato „frontonų elementai kartu su konsolėmis turi būti apjungiami plieninėmis (vertikaliomis ir horizontaliomis) juostomis, taip suvaržant galimą konsolių ar jų dalių nulaužimą“. Frontonai iki tvarkybos darbų taip pat turi būti apjuosti apsauginiais tinkleliais, sulaikančiais krintančias pažeistas plytas ar jų dalis.
Avarijos grėsmės pašalinimo darbų aprašą šių metų pradžioje parengė UAB „Senamiesčio projektas“. Projektiniai sprendiniai numato visų trijų frontonų papildomą inkaravimą į stogo laikančias konstrukcijas.
Kultūros infrastruktūros centras tikisi, jog būsimas rangovas šiuos darbus gali atlikti per tris mėnesius. Numatoma darbų maksimali kaina – apie 18 tūkst. eurų.
Kultūros infrastruktūros centras 590 tūkst. eurų vertės sutartį dėl komplekso tvarkybos darbų, paskirties keitimo ir sklypo sutvarkymo projekto bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų su UAB „Aplan“ buvo pasirašęs dar 2024-ųjų spalio pabaigoje. Joje statybą leidžiančio dokumento ir leidimo atlikti tvarkybos darbus gavimui buvo numatytas 14 mėnesių terminas. Centro vadovas Šarūnas Šoblinskas „Atvirai Klaipėdai“ liepą sakė, jog sutartis birželį buvo nutraukta, nes „Aplan“ esą vėlavo, teikė nekokybiškus tarpinius rezultatus.
Š. Šoblinskas teigė, jog naujo konkurso tokiai paslaugai jo vadovaujama įstaiga nebeskelbs, nes Centrinė projektų valdymo agentūra yra pranešusi, jog sustabdė šio projekto vertinimą. Pasak jo, taip pat laukiama Kultūros ministerijos sprendimo dėl to, ar neturėtų kompleksą perimti ir visą projektą vykdyti savivaldybė.
„Klaipėdos miesto savivaldybės pageidavimu, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl kompleksinio Klaipėdos centrinio pašto pastatų perdavimo savivaldybei, kuri yra pasiruošusi juos tvarkyti. Kultūros ministerija yra pasirengusi perdavimo procesui dalyje pastatų, kuriuos valdo. Tačiau kadangi siekiama kompleksinio perdavimo su keliais pastatais, kurie priklauso ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumui, būtini suderinti ir šios ministerijos veiksmai – kas šiuo metu yra sprendžiama Vyriausybės lygmeniu“, – tuomet „Atvirai Klaipėdai“ susidariusią situaciją komentavo Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tada patvirtino, kad savivaldybė iš Kultūros ministerijos gavo oficialų raštą su pasiūlymu perimti pašto kompleksą.
„Manęs tokia perspektyva negąsdina. Jau kalbėjausi su mūsų frakcija, ji pritaria. Dar reikės kalbėsis su koalicijos partneriais“, – tąsyk kalbėjo meras, anot kurio, ministerija nenurodė jokio termino, iki kurio laukia savivaldybės atsakymo.
Daugiau jokių pranešimų dėl pašto likimo nebuvo nei iš tarpuvaldį išgyvenančios ministerijos, nei iš savivaldybės. Į susidariusią situaciją kol kas viešumoje reagavo tik opozicija.
„Ką įmanoma padaryti? Visų pirma, mobilizuoti visus Klaipėdoje rinktus klaipėdiečius Seimo narius, kad jie tiek naujus kultūros ir finansų ministrus vežtų į Klaipėdą, rodytų realią situaciją ir būtų priimtas būtinas sprendimas ieškoti/skirti finansavimą Karališkojo pašto atnaujinimui. Taip pat metas nustoti kalbomis grįžti į 2022 metus ir ten bandyti surasti sprendimus. Klaipėdai, klaipėdiečiams, Lietuvai reikalingas šis kultūros perlas, o kaltinimai ar noras oponuoti nepadės“, – praėjusią savaitę rašė Klaipėdos miesto tarybos narys liberalas Edmundas Kvederis.
INFORMACIJA
Senasis pašto pastatas yra dviejų aukštų su pastogės patalpomis (trečias aukštas) bei pusrūsiu. Pastato galinėje dalyje pastatytas bokštas, kurio viršuje įrengtos patalpos, o virš jų, pačioje bokštelio viršūnėje, sumontuotas karilionas.
Pastatas yra bekarkasės konstrukcinės sistemos, kurio laikančios sienos – keraminių plytų mūras, o perdangos – gelžbetoninė, stogas – medinis, šlaitinis. Pastato šoninio fasado šiaurės vakarų pusėje įrengti trys frontonai. Bokštas ir frontonai išmūryti keraminėmis plytomis.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Nyderlandų varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto objektus ar juose esančias perteklines patalpas“, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo Valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada jau Klaipėdos valdžia prašė stabdyti šį procesą, tuometinis meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto, bet jis iki Tarybos taip ir neatkeliavo. Tų metų spalį buvo sudaryta ir Klaipėdos Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinė grupė, Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas ir tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
Vėliau prasidėjo diskusijos dėl galimos komplekso ateities, kol galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
Griaut tą lavoninį pastatą ir problemų neliks. Parkingui vietų tik daugiau atsiras.
YRA tokia VALSTYBĖS institucija KVADAS kultūros vertybių SAUGOTOJAI…….. KAIP SAUGO TAIP IR YRA . O INSTITUCIJOS ATSAKOMYBĖS nulis… Ar tas PAŠTAS privatus ar valstybės, griūna saugomas labai gerai…
PAKRATYKIT kultūros vertybių saugotojus … ką jie nuveikė???? nieko tik draudžia ir neturi jokio supratimo, kaip tvarkomi seni pastatai….
Gal mūsų politikai galėtų mums pasakyti, kiek PAŠTO sutvarkymas Klaipėdiečiams kainuotų, jei Vyriausybė perduotų jį Savivaldybei ? Manau min. kokius 8-10 mln. O tai NAUJO VAIKŲ DARŽELIO kaina.
Mūsų buvęs paštas, tapo politinių žaidimų auka. Gaila, nes matosi jo laukia toks pat likimas, kaip ir buvusio policijos komisariato Jūros g. Tada vienas meras prie jo rinkimus „suko”, dabar viskas kartojasi tik prie Pašto.
Kokia tiponė situacija. Pirma nuvaryt iki avarinės būklės, paskui kažkas perims „remontui” už 1€, vėliau pasirodys, kad tai neperspektyvu. Nugriaus ir pastatys prekybcentrį. Kariljonas kur iškeliavo? Kodėl? Kieno palaiminimu? Už kiek?
Gaila, ar karilijonas nebegroja? Gyvenau ten, visad džiugino.
Dar prieš porą metų berods Vaitkus šnekėjo kad tai perlas, bet reikalai nejuda. Kol kas tauškalai o ne realūs darbai
Šitas rašinys – puikus pavyzdys, kaip klapčiukas toliau skalbia savo pono mundurą. Grubliauskas nė piršto nepajudino dėl pašto, o atvirkščiai – šaipėsi iš bendruomenės pastangų išgelbėti paštą nuo privatizavimo. Paštas buvo išimtas iš aukciono ne dėl miglų, aprašomų straipsnyje, o dėl to, kad įgalioti neabejingos Klaipėdos bendruomenės, Romas Gailius, Arvydas Vaitkus ir aš nuvažiavome pas Susisiekimo ministrą ir įrodėme, kas paštas turi likti visiems prieinamu kultūros objektu. Teikia vilčių tai, kad šiame procese dalyvavęs Arvydas Vaitkus, laikys garbės reikalu dabar jau išgelbėti paštą nuo griūties ir perims miestui.
Niekas čia nieko neskalbia, Nina. Aiškiai buvo parašyta, kad toks sprendimo projektas taip ir neatsirado. Klasikinis atvejis, kai pergalė turi daug tėvų. Pridėjau nuorodą ir į tą jūsų grupę, ir nuorodą į ministerijoje vykusio pasitarimo protokolą: Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis pabrėžė, kad turto bandoma atsikratyti jį visiškai nugyvenus, taip pat išsakė nuomonę, kad turi būti sustabdytas aukciono vykdymas; Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad Klaipėdos centrinio pašto pastatas yra vienas iš miesto simbolių ir turi būti siekiama „išimti“ šį turtą iš AB Lietuvos pašto balanso bei perduoti savivaldybei, o aukcionas turi būti sustabdytas. Tai katro iš jų čia jau balsas nulėmė? 🙂
Reikia atstatyti…ir karėlionas turi gruoti…
Tas paštas dar prie liberalų byrėti, Jūsų draugų, Artūrai, pradėjo.
nebus per vėlai?Kol visi išsikalbės, susiderins, nutars subyrės vargšas paštas.Ministrams dabar ne tas galvose.O ir miesto valdžia nelabai kovoja.
Klaipėdos miesto savivaldybės pageidavimu, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl kompleksinio Klaipėdos centrinio pašto pastatų perdavimo savivaldybei, kuri yra pasiruošusi juos tvarkyti. Kultūros ministerija yra pasirengusi perdavimo procesui dalyje pastatų, kuriuos valdo. Tačiau kadangi siekiama kompleksinio perdavimo su keliais pastatais, kurie priklauso ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumui, būtini suderinti ir šios ministerijos veiksmai – kas šiuo metu yra sprendžiama Vyriausybės lygmeniu“, – tuomet „Atvirai Klaipėdai“ susidariusią situaciją komentavo Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius.________P.S. kas priklauso nuo savivaldybės tas padaryta . Ar vyriausybė jau patvirtinta ir ji dirba ? Kaip labiau kovoti gali savivaldybė? Suformuoti vyriausybę ? Kada pradėsite nors kiek mąstyti ?
šiaip tai niekas moratoriumo mums mokesčiams mokėti niekas nepaskelbė. Vyriausybė, ministerijos dirba, algas ima
labai daug mąstote.Atsakydamas į komentarą net antrą straipsnį sumąstėte.Tik tie patys žodžiai kaip ir ministrų raštuose – derinama, sprendžiama .Nesvetima tamstai biurokratų kalba, matomai esate vienas iš jų.Tik kalbomis, sprendimais, derinimais pašto neišgelbėsi , reikia veikti.O, va čia ir baigiasi biurokratų „mąstymas” „Mastoma” jau keli metai, siuntinėjami raštai, rengiami pasitarimai, ruošiami projektai , o paštas kaip apleistas, taip apleistas.Laikas nustoti „mastyti” ir pradėti dirbti.Kaip dirbti ?Neklauskite manęs, aš ne valdininkas, tik mokesčių mokėtojas, noriu matyti tik rezultatą t.y.rinkiminių pažadų vykdymą
Tik proto ? Debreceno 40 , per 5 metus gal trečią kartą keičia plytelės. Tik firmos skirtingos. Prieš darė kaip ir Klaipėdos vanduo , dabar savivaldybė.
nesuvokiate PASTATAS – paštas ne savivaldybei priklauso ! Jūs net teksto neskaitėte ar taip prastai su tekstų suvokimu ?
Valevičiaus pezalus DRAUDŽIAMA komentuoti.
Kam tos nuolatinės dramos? Jau ne kartą atsakydamas rašiau, kad kartais turinio valdymo sistema automatiškai uždraudžia komentarus, o patikrinti užmirštu. Tam yra klaidos pranešimo funkcija po kiekvienu straipsniu. Eikit, komentuokit į sveikatą.
nugriauti kebeni feni
Pinigų yra, tačiau kai Vaitkus su centrine valdžia matuojami pas kurį trumpesnis, tuomet gaunasi taip, kaip yra – pastatas griūna.
Vaitkus ( savivaldybė ) savo įsipareigojimus įvykdė ! O paštas ( pastatas) priklauso valstybei ( kultūros ministerijai ) , o ne savivaldybei! Kiek eurų skyrė pašto remontui ,kad ir buvęs Kultūros ministras liberalas Kairys ar seimo liberkonserVatorių dauguma ? Ministras net Klaipėdoje buvo , bet paštą ” praėjo ” , nes ne tuo klausimu buvo atvažiavęs..fui…
tamstos žiniai. FAKTAI – jei ne A.Vaitkus ir jo asmeniniai ryšiai, nes anksčiau dirbo viceministru SUMIN ministerijoje, tai šiandien tas paštas jau būtų parduotas, rekonstruotas į daugiabutį ar ofisus ir išparduotas. Tai jis su keliais klaipėdiečiais važiavo į SUministeriją ir prašė tuometinio ministro J. Narkevič pašto neparduoti aukcione, o atiduoti miestui. Tuometinis meras V.Grubliauskas, miesto tarybos valdančioji dauguma (konservatoriai, liberalai) piršto nepajudino. Kitas reikalas, S.Skvernelio vadovaujama vyriausybė – „numetė „paštą kultūros ministerijai kuri Klaipėdos nekilnojamo turto vertybių priežiūrai nei pinigų skiria nei jei ta Klaipėda rūpi. Išeitis viena- miestui pasiimti Paštą sau ir tik tada legaliai patiems jį tvarkyti.
kam rašinėji BS. Pirma, paštas yra kultūros vertybė. Neabejoju, kad ir pašto salei taikoma vertybių apsauga. Tad jokie išoriniai ir salės pakeitimai beveik neįmanomi. Koks skirtumas kas dirbs ar gyvens restauruotame pastate. Kaip pavyzdys galėtų būti A.Gaudi projektuotas gyvenamasis namas Barcelonoje, kuriame yra ir muziejus, ir gyvenamieji butai. O apie Vaitkų gali paklausti Aušros, teisto šaldytuvų byloje, kurioje šmežavo ir buvęs SUMIN sekretorius ( darbar lygu vicemin. pareigoms).