Miestas, Svarbu

Miestiečiams – nauja viltis dėl Klaipėdos pašto pastato (atnaujinta)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-10-18


Tik šią savaitę susikūrusi Klaipėdos Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinė grupė jau skaičiuoja nuveiktus darbus. Pasiekta to, kad istorinio pastato likimą jau pradėjo spręsti ir institucijos Vilniuje.

„Atvira Klaipėda“ rašė, kad antradienį, spalio 15 dieną, vykusioje atviroje diskusijoje „Ar reikalingas uostamiesčiui Karališkasis paštas?“ buvo įkurta Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinė grupė. Ją sudaro miesto tarybos narė Nina Puteikienė, visuomenininkas Dionyzas Varkalis, nekilnojamo turto ekspertas Algimantas Bružas, verslininkas ir politikas Vidmantas Dambrauskas, menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė, istorikas Dainius Elertas, karilionininkas Kęstutis Kačinskas, architektas Romas Gailius.

Iniciatyvinė grupė parengė rezoliucijos tekstą ir ją išsiuntė prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerui Sauliui Skverneliui, kitiems pašto pastatų likimą galinčių lemti institucijų vadovams.

Rezoliucijoje iniciatyvinė grupė teigia: „Lietuvos paštas“ paskelbė apie sprendimą parduoti Liepų gatvėje esantį Klaipėdos centrinio pašto pastatą. Nusikalstama yra tai, kad valstybės įmonė ne vieną dešimtmetį eksploatuodama pašto rūmus, nesirūpino jų technine būkle, neremontavo, kol jis pasiekė kritinę avarinę būklę ir yra dėl irstančio fasado pavojingas praeiviams. Akivaizdu, kad valstybės turto niokojimas jau tapo norma – lygiai toks pats likimas ištiko Lietuvos pašto rūmus Kaune. Valstybei būtų padaryta neįkainojama žala, jeigu Karališkuosius Klaipėdos pašto rūmai liktų bešeimininkiu pastatu užkaltais langais arba jame įsikurtų kazino.

Klaipėdos centrinis paštas – valstybės saugomas architektūros paminklas, vienas svarbiausių miesto simbolių, be kurio neįsivaizduojamas miesto identitetas, pašto bokšte veikia kariljonas, kurį sutartiniais pagrindais valdo savivaldybės biudžetinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė, pašto pastatas gausiai lankomas turistų. Išlaikydama pastato kultūrinę ir istorinę vertę Klaipėdos miesto savivaldybė arba valstybė galėtų pritaikyti pastatą kultūrinių, socialinių, administracinių, pilietinių ar net valstybingumo funkcijų vykdymui, tuo pačiu sudarydama galimybę toliau vykdyti pašto funkcijas.

Prašome, atsižvelgiant į Klaipėdos bendruomenės reikalavimą, išbraukti Klaipėdos pašto pastatą iš parduodamų objektų sąrašo, stabdyti jo pardavimą viešame aukcione ir pritaikius pastatą kultūrinių ir socialinių funkcijų vykdymui perduoti jį į valstybės arba savivaldybės balansą, suteikiant visas teises ir pareigas miesto bendruomenei pasirūpinti šio pastato likimu ir panaudojimo perspektyva. Tai numato ir Orhuso konvencija, ginanti visuomenės teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus.“

Iniciatyvinės grupės narė Nina Puteikienė teigė, kad pagrindinis tikslas yra sustabdyti pastato pardavimo aukcioną, kuris planuojamas dar šį mėnesį.

Ji pasidžiaugė, kad į klaipėdiečių rezoliuciją buvo labai greitai sureaguota. „Pagarba ministrui pirmininkui. Vakar vakare išsiuntėme Klaipėdos Karališkojo pašto rūmų iniciatyvinės grupės rezoliuciją, o po pietų jau gaunama Vyriausybės kanclerio viza: Susisiekimo ministrui išnagrinėti pašto likimo klausimą ir duoti atsakymą. Mūsų raštai turi geras kojas!“ – džiūgavo N. Puteikienė.

Susisiekimo ministerija savo ruožtu į spalio 23 d. vyksiantį pasitarimą dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų likimo pakvietė šių miesto savivaldybių, įvairių institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovus.

„Tiek Kauno, tiek Vilniaus ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatuose pašto paslaugoms teikti naudojama tik nedidelė esamų patalpų dalis, kadangi tokio dydžio patalpos teikiant šiandienines pašto paslaugas yra ženkliai per didelės, o jų išplanavimas neefektyvus. Be to, bendrovė neturi finansinių galimybių atlikti didesnio masto rekonstrukcijos darbų, kurie yra reikalingi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatams, kad jie išliktų ir tinkamai reprezentuotų miestus ir valstybę. Valstybės institucijos realių pasiūlymų perimti minėtą turtą ir panaudoti jį valstybės reikmėms nepateikė. Atsižvelgdama į tai, siekdama užtikrinti maksimalią grąžą valstybei, bendrovė priėmė sprendimą Vilniaus, Kauno,
Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatus parduoti viešame aukcione”, – rašoma susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos pasirašytame rašte.

Šią savaitę Klaipėdos bendruomenių asociacija taip pat ėmėsi gelbėti istorinį pašto pastatą. Ji raštu kreipėsi į visus Klaipėdos miesto tarybos narius. Rašte politikų prašoma miesto tarybos sprendimu pastatui suteikti Klaipėdos miesto bendruomenei svarbaus objekto statusą ir įpareigoti Klaipėdos savivaldybės administraciją, kad ji derybose su „Lietuvos paštu“ ir Susisiekimo ministerija siektų perimti pašto pastatą į savivaldybės biudžetą ar jį įsigytų ir naudotų visuomeninei ir kultūrinei veiklai.

Spalio 10 d. kreipimąsi dėl „Karališkojo pašto Klaipėdoje arba unikalaus ryšių paveldo objekto likimo šių dienų Lietuvoje“ pasirašė 11 klaipėdiečių. Šis kreipimasis adresuotas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui, Klaipėdos merui Vytautu Grubliauskui ir Lietuvos pašto generalinei direktorei Astai Sungailienei.

„Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, akcinė bendrovė pastato negali nei perleisti, nei padovanoti, jį gali tik parduoti viešame aukcione. Nors pradinė pardavimo kaina nėra skelbiama, anksčiau teigta, kad pastatas gali būti parduotas už 1,6 mln. eurų.


2019-10-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt