Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-20 |
Virginijų Partauką ir jo plakatus, kurių temos – nuo miestiečių gerovės, valdžios korupcijos, žmogaus teisių iki kruvino Putino režimo – galima vadinti Klaipėdos genius loci (dvasia, romėnų mitologijoje sergėdavusi kokią nors vietą). Šią savaitę jis teisme įrodė, jog turėjo teisę demonstruoti ir plakatus su svastika, sovietine žvaigžde bei Z simboliu, o policija jį už tai nubaudė nepagrįstai.
„Kai žmonės kreipiasi ir matau socialinį neteisingumą, aš negaliu abejingai praeiti pro šalį, numoti ranka, sakyti: „Ai, nu, tai jūs ten tvarkykitės“, – sako Virginijus Partaukas.
Ar jūsų šaknys iš Klaipėdos?
Esu gimęs Kelmės rajone, Tamkių kaime. Aš gimiau pas senelius ir užaugau pas senelius. Tai jie sukūrė mane, koks aš esu šiandien. Ir buvo mano teta, partizanų ryšininkė. Vasilka, aišku, patriotė, rusus vadindavo ruskiais. Tuos kareivius okupacijos metu, kurie buvo. Mane augino ir auklėjo šita dvasia.
Kažkada pareidamas iš mokyklos, parsinešiau tris pomidorus nusiskynęs. Ji ir sako – Virgeli, o tai iš kur čia tie pomidorai padėti? Sakau – radau. Kur tu radai? Pakeliui. Tai kur? Sakyk. Pas Šustauskus tenai – sakau. Bet ar tu atsiklausei, ar tau davė? Ne. Tai dabar imk juos, nunešk ir atsiprašyk.
Tokiu būdu ir auklėjo ji, kad neskriausčiau silpnesnio, o kaip tik padėčiau, užstočiau. Kad nevogčiau, būčiau padorus žmogus. Aš stengiuosi tokiu būti.
Mano senelis nelabai įžiūrėjo, todėl aš, kai tik išmokau skaityti, iš karto mano užduotis buvo skaityti jam. Senelis domėjosi politika, skaitydavau jam „Valstietį“ ir „Komunistų žodį“. Taip pradėjau savotiškai politika domėtis. Vėliau nupirko radiją su didžiuliais dviem akumuliatoriais. Kadangi senelis blogai matė, mano pareiga buvo kiekvieną vakarą, pusę septynių, įjungti „Amerikos balsą“ iš Vašingtono. Aš prie radijo turėjau sėdėti apie pusvalandį ir sukinėti. Nori, nenori, jau kažkoks žmogus formuojasi, jo pažiūros.
Buvau spaliukas, buvau pionierius, netgi komjaunuolis. Esu pavyzdys to dvigubo gyvenimo. Gerai, kad aš turėjau tokią tetą, turėjau tokius senelius, patriotiškus žmones, tai ir buvo mano atsvara. Mokykloj aš vieną klausiausi, parėjęs namo aš visai kitą girdėjau. Ir todėl tas kritinis mąstymas atsirado.
Kaip atkeliavote į Klaipėdą ir kaip tapote toks aktyvus visuomeninkas?
Kadangi daug tetų čia gyveno, sugrįžęs iš kariuomenės atsidūriau Klaipėdoje. Įsidarbinau bendrovėje „Sirijus“ ir iki Sąjūdžio ten dirbau. Gaminom plokščias baterijas, kur būdavo trys, keturi elementai, jos į plokščius prožektorius buvo dedamos. Gaminom ir šarminius sausuosius elementus. Ten aš dirbau automatininku, vėliau – derintoju. Jokiu viršininku nebuvau, kadangi baigęs tik vidurinę.
Ir tada atėjo Sąjūdis. Aš, aišku, atitinkamų pažiūrų žmogus, aktyviai įsijungiau, nes „Sirijuje“ taip pat įsikūrė iniciatyvinė Sąjūdžio grupė. Aš, kaip aktyvesnis iš darbininkų buvau, kviečiau visus – susirinko beveik pilna aktų salė, ir mes įkūrėm darbininkų sąjungos padalinį. Kadangi aš tą iniciatyvą parodžiau, tai teko man jai ir vadovauti. Mes apsiforminome kaip profsąjunginė organizacija ir kartu Sąjūdžio, tokia pilietinė-politinė. Bet mano veikla buvo nukreipta į darbininkų teisių gynimą.
Mums ir saugumas grasino. Sakė „jei tu ten rytoj eisi, tai tu baigsi vieną kartą su visom savo kalbom ir rašliavom“.
Mano užduotis buvo ir Sąjūdžio spaudą atnešti. Reikėdavo atnešti prieš darbą ir pasistengti iki darbo pradžios išdalinti, per cechus pereiti.
Buvo toks tarpas po Sąjūdžio, kai įmonė bankrutavo ir mūsų darbininkų sąjungos nebeliko. Algų nebemokėjo, sakė, pasiimkit elementų ir prekiaukit. Aš tokiu būdu pradėjau vežioti tuos elementus ir į Vilnių, net į Latviją. Gatvėse prekiaudavau, todėl mane daug kas pažinojo.
Mano laiptinėj gyveno buvęs bendradarbis Vitas Žilis, vienąkart pasakęs, kad atvažiuoja į Klaipėdą Kęstutis Čilinskas, žymus advokatas. Tada aš dar prekiavau ir kartu jau į visuomeninę veiklą įsitraukiau. Ir tada Vitas Žilis sako: „Virgi, gal tu galėtum padėti įkurti organizaciją“? Tokiu būdu tapau vienu iš trijų Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo steigėju.
Aš supratau, kad mano prekybai ateina galas ir labiau įsijungiau į tą nevyriausybinę veiklą, pilietinę veiklą. Organizacijoje buvo apie 20 narių. Pradėjo kviesti, kad į teismą mes ateitumėm kaip stebėtojai. Viena iš tokių mūsų veiklos ir mano sričių buvo teismų stebėtojo darbas, visuomeninis darbas. Pradėjo žmonės kreiptis ir, nori nenori, teko pradėti pačiam kažką ten keverzoti, kiek išeina, nors tų gabumų nelabai kokių pas mane meninių yra.
Ir per šitiek metų kiek plakatų gimė?
Sunku pasakyti, kai gamini. Šimtai turbūt yra.
Kiek laiko praleidžiat juos darydamas? Kiek pinigų išleidžiat?
Esu pensininkas, gyvenu ir iš santaupų. Gyvenu sveiką gyvenimo būdą nuo vaikystės, neturiu priklausomybių nei rūkymui, nei alkoholiui, o tuo labiau šeimos nėra, kad vaikučiai būtų. Todėl aš daug išleidžiu. Bibliotekoje kopijas darydamas kartais ir 20 eurų palieku, visaip būna.
Maksimumas būna septynios eilutės, bet pabaigoj ką nors ir daugiau parašau – kažkokią papildomą informaciją. Iš pradžių eina didesnis šriftas arba akcentuoju kažkokius žodžius raktinius, juos dar paryškinu specialiai, kad į akis kristų.
Būna, kad plakatus atsivežu su vežimėliu, kuriuo prekes anksčiau vežiojau. Nes pagrindinis piketuotojo priešas – ne lietus, nes mano visi plakatai laminuoti, ne šaltis netgi, o vėjas. Jis išvarto. Aš esu pasidaręs plakatų ir iš faneros. Jau jį nuversti vėjo reikia kokių 18 metrų per sekundę, o kitiems kokių 5 metrų užtenka ir jau nuvirto. Todėl tokius jeigu nusiveži, pastatai kokius penkis, šešis, jie sveria. Aš neturiu tiek sveikatos, su vežimėliu turiu nusivežti, susistatyti.
Kaip dažniausiai reaguoja praeiviai?
Ten, kur mane daugiau pažįsta, mano rajone, prieina, paklausia: nu, tai Virgi, sako, kaip, kokia tema šiandien, apie ką? Nes visi taip įsivaizduoja Lietuvoj, ir žurnalistai – jeigu piketuoja, tai būtinai prieš kažką. O pas mane daug plakatų yra tiesiog užduodantys retorinius klausimus ir kviečiantys diskutuoti ne tik su manimi, bet tarpusavyje.
Rusakalbiai dažniausiai neišdrįsta pasakyti savo nuomonės. Bet aš, sakau, sakykit, nebijokit. Palaikot Putiną? Tvarkoj, kodėl palaikot? Diskutuojam.
Jeigu aš būčiau „Google“ ar dar kažkur vadovas, aš uždrausčiau šalinti kitaip mąstančius iš draugų. Nes tai žiauriai supriešina visuomenę. Ir visuomenėje kiekvienas burbulas turi savo tiesą. Iškilus kažkokiam kritiniam momentui, ar kai rinkimai artėja, tiesiog pradedame matyti kito burbulo, kitos nuomonės žmonėse savo priešą. Ne oponentą, ne žmogų, tą patį Lietuvos gyventoją, turintį kitokią nuomonę, bet priešą. Todėl, kad nemokame diskutuoti su kitos nuomonės žmogumi.
Mano tokia yra misija, kiek įmanoma mūsų gyventojus su skirtingomis nuomonėmis suvesti. Suvesti ir plakatuose.
Ką jums reiškia dalyvavimas piketuose, jų organizavimas, kalbėjimas garsiai apie problemas, kurias matote?
Valstybės stiprinimą. Pirmiausiai aš kritikuoju, reikalauju iš savo sūnėno padorumo. Ne iš žmonos jo, bet iš savų. Pats iš savęs turi pradėt reikalauti, o vėliau iš kitų. Taip ir čia. Kad valstybė stiprėtų, negalima užsimerkti prieš blogybes. Negalima jų ignoruoti.
Valdininkai sako – jeigu kritikuoji, tai pasiūlyk, kaip tada daryti. Tai palaukite, politikus mes išsirenkame, jiems algas mokame, kad spręstų. O jie, nenorėdami nepatogios kritikos išklausyti, pasako užteks, užsičiaupk, nes nieko nesugebi pasiūlyti, kaip tą problemą išspręsti. Gal ten kažką ir pasiūlyčiau, kodėl ne? Iš bendro išsilavinimo. Bet tai jūs ir turite spręsti. O mes turime teisę pasakyti, kad ten duobė, ten koks konteineris netoks. Tai tvarkykit ten. Ir aš, matydamas tas blogybes, negaliu tylėti.
Virgi, o kodėl neparašei, kad tarnavai sovietų armijoj, o po armijos įstojai į KPI – parengiamasis skyrius, po to mašinų gamybos fakultetas. Kodėl apie tai nerašai?
Puikus tekstas.
Pas žmogų problema…
Kiekvienam miestui svarbu turėti savo moralinių vertybių etaloną. Klaipėda turi. Lietuvos radijas galėtų netrukdyti ir Virginijui leisti dažniau pasisakyti, kad Lietuva žinotų kas yra Klaipėda.
Dar vienas juokdarys
Šitas antirusiškas kvyklys? 😀