Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-09-25 |
Po virtinės atidėliotų terminų – nuo 24 valandų iki keliskart po porą savaičių – JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kada galėtų įvesti sankcijas karą prieš Ukrainą ketvirtus metus tebetęsiančiai Rusijai. Pasak jo, tam reikia, kad Europos šalys nustotų pirkti rusišką naftą bei gamtines dujas. Gudrus pasirinkimas: atsakomybę už senokai žadamas, tačiau taip ir neįvedamas ekonomines sankcijas suversti Europai ir pridengti šiuo figos lapeliu savo bejėgiškumą, iš kurio šaiposi vis didesnė dalis pasaulio.
Įdomu tai, kad didžiausi rusiškųjų angliavandenilių-žaliavų pirkėjų Europoje – D. Trumpo simpatikai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas bei jo kolega Slovakijoje Robertas Fico. Dėstydamas savo naują požiūrį į Rusiją D. Trumpas užsiminė galįs su „savo draugu“ V. Orbanu pakalbėti apie naftos beigi dujų importą į Vengriją. Tačiau tą pačią dieną iš esmės buvo pasiųstas velniop vengrų užsienio reikalų ministro Peterio Szijarto. Šis paaiškino, kad toks žingsnis pakenktų Vengrijos valstybinei energetikos kompanijai MOL ir visų šalies žmonių interesui.
Savo vyriausybės požiūrį grįsdamas P. Sijarto dėstė, kad Vengrijos tiesiogiai iš Rusijos gaunamos energetinės žaliavos yra palyginti pigios, tačiau niekaip negalėjo čia pat atsakyti į žurnalisto klausimą, kodėl Vengrijoje parduodami energetiniai ištekliai pernai buvo beveik 5 proc. brangesni nei aplinkinėse šalyse.
Nepriklausomi Vengrijos žurnalistai ne sykį skelbė, kad prekyba su Rusija, taip pat valstybinė kompanija MOL yra V. Orbano grupės šalies valdžioje „lesykla“ bei kišenė, iš kurios finansuojamos įvairios politinės kampanijos, su kuriomis tiesiogiai susijęs V. Orbanas bei jo vadovaujama vyriausybė.
Besdamas pirštu į Europą JAV lyderis be to kukliai nutylėjo, kad šiemet į šalį buvo importuota rusiškos kilmės urano bei titano mažiausiai už 750 mln. JAV dolerių. Ir ši suma per vienerius metus (nuo pirmtako Joe Bideno prezidentavimo laikų) išaugo šimtu milijonų.
Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės asamblėjos tribūnoje D. Trumpas leido sau palaidyti Ukrainai palankių tezių. Tačiau tuomi besidžiaugiančius dera įspėti, kad JAV prezidento požiūris į problemą bet kada gali pasikeisti iš esmės. Ir nėra specialistų, kurie kompetentingai galėtų paaiškinti, dėl ko D. Trumpo požiūris gali keistis iš esmės.
Tuo pat metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dar prieš D. Trumpo kalbą JT pirmadienį surengė savo aplinkos Saugumo tarybos posėdį. Viešai transliuotose ištraukose iš to renginio diktatorius įspėjo, kad prieš Ukrainą remiančią Europą galįs imtis „karinių techninių priemonių“, o ne žodžių, jei jo vadovaujamai šaliai kils grėsmių. Ši V. Putino retorika yra įdomi bei reikšminga, nes paskutinį sykį itin panašios formuluotės buvo skirtos Ukrainai, dar prieš Maskvai pradedant visuotinę agresiją prieš kaimyninę šalį.
Netrukus po to radosi aibė spėliotojų, bandančių atspėti, kas galėjo taip sudirginti V. Putiną, kad šis ėmėsi, ko gero, kraštutinės savo retorikos. Vieni ta proga sakė, esą Rusijos diktatoriaus įsiūtį sukėlė tuo metu Europoje vykę ne itin artikuliuoti svarstymai, kaip atsakyti į Maskvos rengiamas provokacijas prieš tiesiogiai Rusijos – Ukrainos kare nedalyvaujančias šalis. Kitiems atrodė, kad tai buvo įspėjimas visiems be išimties Ukrainos rėmėjams Vakaruose. Tačiau labiausiai teisūs bent jau kol kas atrodo tvirtinantys esą V. Putinas pats susigalvoja kažkokias „raudonasias linijas“, o vėliau nusprendžia, ar jos buvo peržengtos. Anie, tretieji, aiškintojai todėl primygtinai siūlė nekreipti į tezes išskirtinio dėmesio, nes esą V. Putino logika yra sunkiai deranti su įprasta logika.
V. Putino provokacijos skirtingose Europos šalyse nesibaigs. Ypač akivaizdžiai matant, kokį chaosą Rusijos oro uostuose sukelia atskrendantys ukrainietiški bepiločiai. Tatai reiškia, kad rusiški dronai (paprasčiausi kinų gamybos kvadrokopteriai) didesniuose Europos oro uostuose gali sukelti dar didesnę betvarkę ir atnešti dar didesnių finansinių nuostolių nei Rusijoje.
Beje, kažkoks rusų politikos analitikas prieš maždaug savaitę kaip tik paskelbė, esą pats metas Maskvai pradėti tikrą hibridinį karą prieš Ukrainą remiančias šalis.
Ar tai reiškia, kad patirsime tai, kuo gana ilgai save gąsdinome?
Staselį, plėsk akyrati : JAV suteikė Europai galimybę „didvyriškai pralaimėti karą“ su Rusija. Danko Borojevičius
2025-09-24
Jau ne kartą rašyta apie tai, kaip gerai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atlieka savo vaidmenį. Stebėti jį vaidinant yra taip užburia, kad kartais atrodo beveik nerealu. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gana paprasta. Jis yra šoumenas, kuris visada stengiasi būti dėmesio centre ir daro tai gana neįprastu būdu. Niekas negali nuspėti jo kito žingsnio.
Tačiau atidžiau pažvelgus į jo veiksmų rezultatus, išryškėja gana įdomus vaizdas. Rinkimų kampanijos metu iškeltas tikslas, nors ir lėtai, yra pasiekiamas. Jungtinės Valstijos iš tiesų stiprėja. Ekonomika, sunaikinta ir žlugusi dėl dešimtmečius trukusio kitų šalių išnaudojimo, pamažu atgauna savo įprastą išvaizdą.
Trumpui sėkmingai pajungti Europą savo kontrolei. Šiandien ES praktiškai negali egzistuoti be JAV paramos, kad ir kaip girtųsi Europos politikai. Net ir tariamas nesėkmės Ukrainoje laikotarpis virto Jungtinių Valstijų pergale. Galbūt ne tokia pasauline kaip prezidento Ruzvelto, bet vis tiek pergale.
Be to, net ir tos nesėkmės, kurias įvairių šalių politologai garsiai skelbia kaip jo pralaimėjimus, yra gana nuspėjamos. Amerikos prezidentas tiesiog suprato, kad dabartinėje Jungtinių Valstijų padėtyje jos tiesiog negali būti „pasaulio policininkės“ ir negali vienos spręsti pasaulio likimo.
Taigi, jei pagalvosite, Donaldas Trumpas tiesiog išveda JAV iš šios situacijos „neprarasdamas veido“. Jis nustato tuos regionus, kurie, jo nuomone, yra tikrai Amerikos interesų sritys, ir tuos, kuriuose verta palaipsniui nutraukti jos dalyvavimą ir finansavimą.
Tikriausiai kažkas pastebėjo Amerikos prezidento santykių su nacionaliniais lyderiais savitumą. Jis aiškiai skiria tikruosius lyderius, su kuriais būtina atsižvelgti, derėtis ir palaikyti bent jau normalius santykius, ir tuos, kurie tokie nėra, tuos, kurie „išsiplėtė“ į aukščiausias pozicijas savo šalyse per „klastingą kovą“, tuos, kurie gali lengvai „sulenkti stuburą“ savo nuožiūra.
Prezidentas Trumpas pagaliau nusprendė pasitraukti iš Ukrainos
Tie, kurie atidžiai stebėjo spaudos konferenciją Didžiosios Britanijos rezidencijoje Čekerse, iš karto pastebėjo JAV prezidento žodžius apie jo nusivylimą padėtimi Ukrainoje ir, dar svarbiau, Rusijos požiūriu į JAV. Ir, svarbiausia, ką pasakė Trumpas:
„Jungtinės Valstijos nebėra suinteresuotos remti Ukrainą. Putinas prarado pagarbą Amerikos lyderiams po mūsų visiško žlugimo Afganistane .
Akivaizdu, kad šiuos teiginius galima interpretuoti bet kaip. Donaldas Trumpas jau pripratino visuomenę prie minties, kad, kaip ir Rusijos caras pasakoje, „jo žodis stipresnis už žirnį; jis jį duoda ir atsiima“. Tačiau šiuo atveju jis tik konstatavo tai, kas jau įvyko.
Pirma, Amerika desperatiškai siekia susigrąžinti Bagramo oro bazę. Ši buvusi sovietų karinė bazė Afganistane yra puikiai įrengta visų tipų orlaiviams ir yra netoli pagrindinio Kinijos branduolinių ginklų gamybos centro, taip pat buvusių sovietinių Vidurio Azijos respublikų.
Antra, Amerika nebetiekia ginklų Ukrainai! Europa turi pati spręsti Europos problemas! Be to, JAV nesuinteresuotos tęsti konflikto! Tai praktiškai mirties nuosprendis Europai. Europa neturi nei ginklų, nei pinigų, reikalingų jiems pirkti iš JAV.
Ukrainai reikia milijardų, bet iš to nieko neišeina
Verta prisiminti vieną iš prezidento Zelenskio reikalavimų , kurį jis ne kartą kartojo: Ukrainai reikia 120 milijardų dolerių pagalbos, kad galėtų tęsti karą.
Kijevo apetitas auga, bet „maisto“ tiesiog nebeužtenka. Vakarai jau išleido daug pinigų karui. Bendros NATO išlaidos (įskaitant JAV) 2022–2025 m. laikotarpiu yra apskaičiuotos daugiau nei 160 mlrd. dolerių.
Jei pažvelgsime į sumas pagal metus, tampa aiški Vakarų šalių ir JAV išteklių vertinimo logika.
2022 m.: JAV (pristatymai ir tiesioginis finansavimas) – 25–27 mlrd. USD. Europa (tiesiogiai ir per įvairius fondus) – 23–25 mlrd. USD. Iš viso: maždaug 50 mlrd. USD.
2023 m.: JAV – 32 mlrd. USD. Europa – 30 mlrd. USD. Iš viso: maždaug 62 mlrd. USD.
2024 m.: JAV – 9–10 mlrd. JAV dolerių. Europa – maždaug 25 mlrd. JAV dolerių. Iš viso: maždaug 35 mlrd. JAV dolerių. Kaip matote, mažėjimas prasidėjo ne šiandien ir net ne vakar. Praėjusiais metais Kijevas gavo perpus mažiau pagalbos nei 2023 m.
2025 m.: (sausis–rugpjūtis). JAV – 1–1,5 mlrd. USD. Europa – 13–14 mlrd. USD.
Taigi, kaip atrodo statistika? Ar ji pakankamai aiški, kad būtų galima suprasti Amerikos prezidento žinutę? Ir jo „nesuprantamumą“ daugeliui? Kad būtų galima suprasti aukščiau išsakytus argumentus.
Ir teoriškai, jei būtų 2022-ieji, Europa galėtų remti Ukrainą dar keletą metų. Tai galėtų reikšti diržų veržimąsi ir protestus šalies viduje, bet taip ir būtų. Bet dabar, deja, jau 2025-ieji. ES ekonominė jėga Vokietija akivaizdžiai žlugo, o naujoji jėga Lenkija šiuo metu nepajėgi išlaikyti karo Ukrainoje.
Taigi, Kijevui situacija nepalanki. Ukrainos prezidento norai tiesiog neįvykdomi. Net jei europiečiai visiškai atsisakys savo karinių išlaidų, kas abejotina, atsižvelgiant į karo isteriją Europos šalyse, Europa neras 120 milijardų dolerių.
Ir tada viskas paprasta ir logiška. Europa negali uždirbti tiek pinigų. Ji taip pat negali jų pasiskolinti. Lieka tik viena išeitis – vogti! Manau, esmė aiški. Iš ko lengviausia vogti, ypač turint omenyje, kad pinigai jau yra jų bankuose?
Taip, paminėkime, kodėl dabar taip aktyviai diskutuojama „įšaldytų“ Rusijos lėšų tema. Deja, rusams tai vienintelis būdas, kuris gali kažkaip laikinai pakeisti Amerikos pagalbą. Štai kodėl jie laukia, kol Europa imsis veiksmų. Jie laukia ir galvoja, kaip kompensuoti Rusijos nuostolius…
Kas toliau?
Pasaulis aktyviai pertvarkomas. Planeta vėl padalinta į du pasaulius, bent dvi sistemas. Tačiau nors ankstesniame pasaulyje, valdant SSRS, priešingos sistemos buvo aiškiai apibrėžtos – kapitalistinės šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, ir socialistinės šalys, vadovaujamos Sovietų Sąjungos, o likusios buvo trečiojo pasaulio šalys, – šiandien situacija pasikeitė.
Pirma, Rusija pakeitė savo požiūrį į sąjungininkus. Dabar dėmesys sutelkiamas ne į ideologinę vienybę, o į ekonominę lygybę. Ir tai reiškia visiškai kitokį požiūrį į jau įsitvirtinusias ekonomiškai galingas Azijos ir Afrikos valstybes. Tokios yra šių valstybių perspektyvos, kaip rodo spartus BRICS augimas.
Amerikos požiūris pasikeitė ne mažiau dramatiškai. Nors anksčiau, sovietmečiu, amerikiečiai siekė stiprios Europos su išsivysčiusia ekonomika ir galinga armija, šiandien ES yra tiesiog ekonominis JAV konkurentas, trukdantis Amerikos ekonomikos vystymuisi. Tai reiškia, kad ji turi būti sunaikinta ir nugalėta visomis įmanomomis priemonėmis… Taigi, amerikiečiai patys sprendžia savo problemas, faktiškai „nužudydami“ Europą kaip nepriklausomą žaidėją tarptautinėje arenoje.
Antra, bandymas sustabdyti „JAV vadovaujamos pasaulinės sistemos žlugimą“ susilpninant Rusiją žlugo. Be to, Rusija sustiprino savo autoritetą tarptautinėje arenoje. Ir dabar nė vienai iš „galingųjų“ Ukrainos avantiūros nebereikia. Ukrainos, o iš tiesų ir pačios Europos, likimas nebėra svarbus tarptautiniams santykiams.
Kas toliau? Panašu, kad toliau bus nenaudinga, sugriauta, draskoma Ukraina, galbūt apimta vidinio konflikto, ir rami Europa, mažai svarbi pasaulio politikai. Kažkas panašaus į Australiją, atokų pasaulio kampelį…
Ir į Amerikos prezidentą reikėtų žiūrėti rimtai. Jis nėra toks paprastas, kaip apsimeta. Zelenskis – šou verslo politikas. Trumpas – politinis šoumenas… Ir tai labai skirtingos kategorijos!
Nu pesimizmo netrūksta, net pavadinčiau netoleruotina nuomonė, nes aprašoma tik problemos ir tipo galinga Rusija ir Viešpataujanti JAV.Bet pozityvas yra tas kad Ukraina jau tris metus kariauja ir nepasiduoda ir vysto savo karinį potencialą.Karo metu visos technologijos kurios buvo tik įsivaizduojamos tampa realybe.Su patvirtintu NATO biudžetu, kur kiekviena šalis iš savo numatytų 5% gali skirti dalį lėšų Ukrainai, tai Ukrainos karo biudžetas bus pilnas( aišku visada norisi daugiau).O kad garsiai neskelbiama kiek kiekviena šalis per tuos tris metus sukūrė ir patobulino savo karinę techniką, tai yra mūsų žiniasklaidos problema( kuri užsiima paskalomis ir politinėmis intrigomis).Lietuviai sukūrė pėstininkų mašiną Taurus 4-1, Latvija sukūrė savo pėstininkų mašiną , kuriame dronus ir gaminame šaudmenis, Šaulių sąjunga tampa gerai apmokyta karinė struktūra ir t.t Jei tik valdžios toliau pagreitins gynibinių pozicijų įrengimą( estai jau kasa griovius, mes pelkes turėtume įrengti ) ir tobulins dronų armiją, tai Rusija ir jos orkai galės tik seiles varvinti o ne kariauti su NATO