Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-09-29 |
Klaipėdos savivaldybė po neskelbiamų derybų nusipirko 1238,3 kv. m. ploto patalpas Žvejų rūmuose iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris‘‘. Jos mokesčių mokėtojams kainavo 430,5 tūkst. eurų. Teigiama, kad toks sandoris sudarys galimybę įgyvendinti viso Žvejų rūmų pastato modernizavimo priemonių planą.

Šį turtą nuspręsta pirkti įgyvendinant Klaipėdos miesto tarybos 2022 m. spalį priimtą sprendimą ,,Dėl pritarimo kultūros centro žvejų rūmų modernizavimo koncepcijai ir 3A alternatyvos įgyvendinimui‘‘. Deryboms dėl turto įsigijimo pernai vasarą Savivaldybės administracijos direktorius sudarė nekilnojamojo turto pirkimo komisiją, kuriai vadovavo vicemeras Algirdas Kamarauskas.
„Žalgiris“ į Žvejų rūmus ir šalia jų esančią teritoriją koją įkėlė prieš 21 metus. 2003-ųjų liepą „Klaipėdos“ žurnalistė Aušra Lukauskienė rašė, kad bankrutuojanti bendrovė Žvejų kultūros rūmai kreipėsi į miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetą prašydama prie turimos 0,2 ha žemės papildomai išnuomoti 0,3 ha, kad galėtų lengviau parduoti jai priklausantį sporto kompleksą. Iš gautų pinigų tikėtasi padengti skolas ir atsiskaityti su kreditoriais.
„Buvo paskelbti jau keli aukcionai, tačiau patalpų, kurių vertė rinkoje yra apie milijoną litų, niekas nenupirko. Kaina nukrito iki 650 tūkst. litų. Turto valdymo skyriaus specialistas Jurgis Rima dienraščiui sakė, kad, papildomai Žvejų kultūros rūmų bendrovei paskyrus žemės sklypą, būtų nusižengta įstatymui. Bendrovė valdo vieną aštuntąją dalį viso pastato ploto, proporcingai turi būti paskirtas ir žemės sklypas. Šiuo metu, pasak J. Rimos, Žvejų kultūros rūmų bendrovei tiek ir paskirta. Kita žemė prie rūmų yra 7750 kv. m ploto patalpų savininkės – savivaldybės“, – rašė A. Lukauskienė.
Galiausiai sportinės dalies savininke tapo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ – sutartis su ja buvo sudaryta 2004-ųjų kovą. Savivaldybei nusprendus, jog Žvejų rūmai turi būti rekonstruoti, „Žalgiris“ pateikė jai pasiūlymą įsigyti jo valdomas patalpas. Prieš porą metų tuometinis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad draugija už sporto salę norėtų gauti apie 0,5 mln. eurų, kas preliminariai atitinka rinkos kainą. Pagal teisės aktus savivalda tokiais atvejais gali mokėti rinkos kainą ir +10 proc.
2022 m. pabaigoje buvo manoma, kad preliminarus Žvejų rūmų pastato rekonstrukcijos lėšų poreikis per 2023-2030 m. siektų beveik 38 mln. eurų.
INFORMACIJA
Savivaldybės administracija kartu ir MB „Bauland“ 2021 m. II pusėje – 2022 m. I pusėje parengė Žvejų rūmų veiklos ir 1982 m. atidaryto pastato modernizavimo koncepciją. Koncepcijoje buvo išskirtos 4 alternatyvos, tačiau visos suinteresuotos institucijos pasisakė už 3A alternatyvos įgyvendinimą.
Esminiai įvardijami 3A vadinamos alternatyvos pranašumai: pastato rekonstrukcija vykdoma taikant žaliosios ekonomikos ir tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus; naujos patrauklios erdvės – kultūros kiemo suformavimas pristatant modernios architektūros priestatą į vidinio kiemo pusę; priestatas naudojamas kaip šiuolaikinė šalia esančių, miesto ir regiono ugdymo įstaigų formaliojo ir neformaliojo švietimo edukacijų erdvė, mediateka, profesionaliosios kūrybos erdvės. Taip pat – pastato rūsio atvėrimas ir pritaikymas visuomeninėms veikloms, nukasant viršutinį žemių sluoksnį; maksimalus pastato tūrio naudojimas, taikant racionalaus erdvių planavimo principus; išraiškingas ir patrauklus pagrindinis įėjimas; įrengiama stogo terasa pritaikyta šiltojo sezono pasirodymams ir viešojo maitinimo paslaugų teikimui.
Teigiama, kad šios alternatyvos pasirinkimas galėtų prisidėti ir prie Klaipėdos kultūros įstaigų infrastruktūros optimizavimo. Be to, rekonstruojant jau esamą pastatą, pirmiausia pristatant priestatą, darbus būtų galima suplanuoti taip, kad Žvejų rūmų veikla nenutrūktų.
Galima atrestauruoti ir bus puiki koncertų vieta. Šiais laikais sunkiau rasti gabius kultūros įstaigos vadovus, kai net ministrais skiriami kultūrą griaunantys tuščiagalviai.
Sovietė šiukšlė šis pastatas 🙂
Pavogė iš jūreivių tiek turto kad ir dabar dar vyksta dalybos , , Jūros , turtas jūreiviu uždirbtas , o jį dalino mėsininkas trinkūnas ,dar peisimenam vagių laikus , lengva dalintis svetima turta .
Jūs visiškai teisus. Tai buvo įmonės „Jūra” turtas, kuris atiteko savivaldybei už sėkmingai subankrotintos įmonės skolas. Gera dabar dalintis, gavus veltui. Kažkada buvo geriausia koncertų salė Lietuvoje, kurią savivaldybė sėkmingai nugyveno. O kažkokiems komentuojantiems nieko nekuriantiems besmegeniams – tik sovietinė šiukšlė.
Iš 5 tūkst. jūrininkų sukurto turto kaip ir 5 tūkstančių darbo vietų liko tik pavadinimas.
Chrusciovkes irgi geriau nugriauti, bet renovuoti biznis didesnis, o vargo maziau
Tai negeriau nugriauti ir pastatyti ko reikia?
Pastatytis skardine dėže, nei funkcionalumo
Nei grožio nei kokybės nebus.
Nemoka Lietuvoj niekas statyt koncertinių salių!