Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-02 |
Paskelbtoji publikacija apie renginius, skirtus artėjančioms Klaipėdos universiteto 35-osioms metinėms skatina pasidalinti bent kai kuriais prisiminimais apie šios aukštosios mokyklos įsteigimą – buvau šio proceso dalyvis.
Klaipėdos universiteto radimosi bazė – jau dešimtmečius Klaipėdoje veikę kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų padaliniai: Kauno politechnikos instituto (KPI) Klaipėdos fakultetas (įsteigtas 1959 m.), Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai (1971 m.), Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultetas (1975 m.).
Nuo 1963 m. KPI Klaipėdos fakultete buvau naujai įsteigtos elektrotechnikos-mechanikos katedros vedėjas (vėliau – elektrotechninių disciplinų katedros vedėjas), prisidėdamas prie fakulteto brandaus augimo, lėmusio idėją apie savarankiško universiteto Klaipėdoje steigimą.
Ši idėja radosi bene 1987 m., kai fakultete sėkmingai dirbo šeši profesoriai habilituoti daktarai: Andrius Bielskis, Teodoras Bumblauskis, Sigitas Kudarauskas, Vytautas Paulaukas, Vytautas Smailys, Vilius Židonis. Analogiška universiteto kūrimo mintis brendo ir kituose aukštųjų mokyklų padaliniuose.
Dar praeitų metų lapkričio 18 d. „Atviros Klaipėdos“ publikacijoje buvo rašyta: Klaipėdos universitetas – Sąjūdžio idėjų kūdikis. 1988 m. įsijungęs į Sąjūdį (buvau pirmosios Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos narys), sutikau daug bendraminčių universiteto klausimu (pastebėtina, kad ilgą laiką buvau vienintelis iš Klaipėdos profesorių, dalyvaujantis tiesiogiai Sąjūdžio veikloje – tik po kurio laiko įsijungė ir prof. Vytautas Jakavičius).
Kad universiteto steigimas buvo svarstomas Sąjūdžio Klaipėdos miesto taryboje, yra priminta 1998 m. leidinyje „Sąjūdis Klaipėdoje“ (107 psl.) – 1988.09.29 posėdyje Vytautas Plečkaitis: „Kreiptis į Lietuvos jaunimą – Klaipėdai reikia vietinio universiteto. Pataria paskaityti Lietuvos rašytojų sąjungos kreipimąsi, išspausdintą „Nemune“, Nr. 9“.
1989 m. kovo 26 d. vyko vadinamųjų Sovietų sąjungos liaudies deputatų rinkimai, kuriuose man kandidatuoti pasiūlė šviesaus atminimo Dionyzas Varkalis. Taigi, universiteto kūrimo idėją skelbiau daugybėje priešrinkiminių susitikimų.
Šio fakto atgarsių radau anuometinėje spaudoje. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ 1989.03.21 apie susitikimus su rinkėjais Gargžduose, Priekulėje, Vėžaičiuose, Veiviržėnuose, Pėžaičiuose, Paupiuose ir kitose gyvenvietėse rašyta: „Profesorius S. Kudarauskas – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos narys, aktyviai dalyvauja Lietuvos ekonominio savarankiškumo ir Klaipėdos aukštosios mokyklos koncepcijų kūrime“. „Tarybinė Klaipėda“ 1998.03.04 išspausdino korespondentės Janinos Bačiliūnaitės pokalbį „Ar Klaipėdai nereikia mokslo daktarų?“.
Jis baigiamas tokiu klausimu: „Kaip vertinate Klaipėdos universiteto įkūrimo idėją? Ar nebūtų per daug universitetų Lietuvoje? – Klaipėdos universitetas galėtų būti įkurtas jau artimiausiais metais, sujungiant esamus įvairių aukštųjų mokyklų padalinius. Vėliau šią mokyklą galima būtų vystyti, tobulinti jos struktūrą. O Lietuvoje galėtų būti ir keli universitetai. Ir nebūtinai dideli. Tai būtų vienas iš galimų kelių Klaipėdai turėti savarankišką aukštąją mokyklą. O tokia mokykla – reikalinga“.
Grįžtant prie minėtosios pernykštės AK publikacijos, joje pagrįstai minima reikšminga Klaipėdos universiteto steigimui skirta 1989.11.17 konferencija, kurią inicijavo ir surengė Sąjūdžio žmonės. Šioje konferencijoje ne tik susitelkė universiteto steigimo šalininkai, tačiau išryškėjo ir svarus priešininkas – tuometinis ministras Henrikas Zabulis. Prisimenu, kad dėl šio priešiškumo sensacingai nuskambėjo prof. Andriaus Bielskio siūlymas skelbti ministrui „empičmentą“ (apkaltą)…
Teko susidurti ir su kitu Klaipėdos universiteto steigimo priešininku – Vilniaus universiteto rektoriumi Jonu Kubiliumi, kuris taip pat buvo išrinktas Sovietų Sąjungos liaudies deputatu (neva kaip Sąjūdžio atstovas). „Ponia abėcėlė“ liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje mus susodino greta, todėl buvo proga pasikalbėti.
Porą sykių bandžiau užsiminti apie Klaipėdos universiteto galimybę, tačiau J. Kubilius atkirto: universitetas Lietuvoje yra vienas…
Taigi, tiek ministras, tiek Vilniaus universiteto tuometinis rektorius pasirodė esą valdžios atstovai, valdžios, kuri priešinosi Sąjūdžio siekiams. Todėl ir minimoje AK publikacijoje buvusio Klaipėdos miesto komunistų partijos trečiojo sekretoriaus Antano Bučinsko pretenzingos užuominos, kad neva būta pastangų „veikti per partinę liniją“, yra klaidinančios. Iš tikrųjų „partinė valdžia“ akivaizdžiai vėluodama bandė savintis Sąjūdžio idėjas, tuo pačiu ir Klaipėdos universiteto steigimo idėją.
Šį prisiminimų žiupsnelį baigiu kreipimusi į dabartinius ir būsimus Klaipėdos universiteto vadovus: atsižvelkite, kad Klaipėdos universiteto istorija prasidėjo ne 1990 metais, o gerokai anksčiau.
Nediskutuosiu dėl laurų, negirdėjau ką akademikas J. Kubilius pasakė profesoriui S. Kudarauskui, matyt proceso eigoje akademiko požiūris pasikeitė ir lemiamu momentu akademiko J. Kubiliaus pasisakymas dėl Klaipėdos universiteto įsteigimo mums buvo palankus ir tai labai mums padėjo. Taip, iš tiesų , universiteto kūrimas prasdėjo net keliais dešimmečiais anksčiau, tuometiniai miesto vadovai dirbo ranka rankon ir Klaipėdos universiteto pamatus padėjo įstegdami Kauno, Šiaulių ir Vilniaus aukštųjų mokyklų fakultetus. Tam nepakako pagaminti iškabas, o reikėjo resurų, kurie leido pradžių pradžiai „privilioti” mokslininkus iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų .