Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-06 |
Spalio 2–5 dienomis Klaipėdos šaligatviai keliose miesto vietose buvo nusėti šimtų mažiausių Lietuvos paukščių – nykštukų (lot. Regulus regulus) – kūneliais. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti šiurpūs vaizdai iš gatvių, kur šie vos kelių gramų svorio paukšteliai gulėjo negyvi po daugiabučių ir biurų pastatų langais.
Savaitgalį pajūryje viešėjęs gamtininkas Marius Čepulis nufilmavo kreipimąsi į klaipėdiečius, ragindamas pranešti tikslias vietas, kur pastebėta daugiausia kritusių paukščių.
Nykštukai – mažiausi Lietuvos paukščiai
Klaipėdoje gyvenanti zooinžinierė, gamtininkė ir Lietuvos ornitologų draugijos narė Irina Baltrūnienė paaiškina, kad kasmet šiuo metu prasideda nykštukų migracija.
„Tai mažiausi mūsų šalies paukščiai – vos 9 cm ilgio ir apie 6 gramus sveriantys plunksnų kamuoliukai su auksine karūnėle ant galvos. Dažnai jų nematome, tik girdime miškuose ar sodybose“, – sako gamtininkė.
Du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – šie paukščiai masiškai keliauja, tačiau Klaipėdoje migracija neretai baigiasi tragiškai. Skrydžio metu, daugiau nei 50 km/val. greičiu, nykštukai atsitrenkia į stiklines pastatų sienas ir krenta žemyn.
„Pastatai su dideliais įstiklintais fasadais stovi tiesioginiame migruojančių paukščių kelyje. Daug jų orientuota į jūros pusę – būtent iš ten, per Kuršių nerijos nacionalinį parką, atskrenda tūkstančiai paukščių. Jie nesugeba atpažinti stiklo kaip kliūties, todėl masiškai žūsta,“ – pasakoja I. Baltrūnienė.
Anot jos, vos per vieną valandą prie vieno pastato buvo surinkta daugiau nei 160 negyvų nykštukų ir kelios dešimtys dar gyvų, bet sunkiai sužeistų paukščių.
„Tai nėra atsitiktinis įvykis – tai nuolatinis reiškinys, keliantis rimtą grėsmę biologinei įvairovei,“ – pabrėžia gamtininkė.
Kaip galime padėti
Dažnai paukštis, nukritęs ir praradęs sąmonę, miršta, nes žmonės tiesiog nežino, ką daryti. Tokį paukštelį galima įdėti į šiltą, tamsią dėžutę – ten jis atgaus jėgas ir galės būti paleistas toliau nuo eismo ar stiklinių fasadų. Deja, dauguma lieka gulėti ant šaligatvio, kur juos sutraiško dviratininkai ar praeiviai.
Per tris dienas apie 200 nykštukų išgelbėjusi I. Baltrūnienė ragina klaipėdiečius imtis dviejų paprastų veiksmų:
1. Pasirašyti peticiją, kuria siekiama inicijuoti miesto savivaldybės diskusiją dėl sisteminių sprendimų masinių paukščių žūčių problemai spręsti Natura 2000 teritorijos pašonėje.
2. Veikti asmeniškai – pritaikyti savo langus, kad paukščiai juos matytų.
Specialistų rekomendacijos
Plėšriųjų paukščių siluetai (juodi ar balti lipdukai) dažniausiai nepadeda – nykštukai juos ignoruoja. Tankūs raštai ant stiklų – efektyviausi. Tarpai tarp linijų ar taškų neturėtų viršyti 5–10 cm tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Raštus galima nupiešti nuplaunamais baltos spalvos markeriais – tai ir apsauga, ir kūrybinė veikla šeimai.
Tinkleliai nuo uodų lauko pusėje padeda – paukštis atsitrenkia į tinklelį, o ne į stiklą.
Žaliuzės, užuolaidos ar net neplauti langai mažina atspindį ir veidrodžio efektą.
UV plėvelės ar specialūs padengimai – profesionalus sprendimas biurų pastatams. Paukščiai juos mato, žmonės – beveik ne.
Yra ir didesnio masto sisteminių apsaugos būdų. Lietuvos jūrų muziejus Kopgalyje, kur taip pat vyksta labai intensyvi nykštukų migracija, visiškai eliminavo aukas tinklo pagalba, kuriuo apgaubė Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Migracijai pasibaigus tinklas bus nuimtas.
Neabejingi Klaipėdos gyventojai kartu su profesionaliais ornitologais skubos tvarka renka parašus peticijos.lt portale. Visuomenės palaikymas leis kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę ir kartu ieškoti bei taikyti efektyvias migruojančių paukščių apsaugos priemones.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) svarsto galimybę talkinti Klaipėdai nustatant pavojingiausius miesto pastatus. Komentuoja Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto bei LOD ornitologas Augustas Raudonis: „Žuvusiųjų apskaitos būtinos. Būtų galima nustatyti pavojingiausius laikotarpius, pavojingiausius pastatus, netgi pavojingiausias pastatų puses. Reiktų metodikos ir būrio savanorių.“
Mažas veiksmas – didelė nauda
Užtenka kelių paprastų žingsnių, kad mūsų miesto gatvės gražiomis, auksu tviskančiomis rudens dienomis nebūtų nusėtos šimtų negyvų paukštelių.
Pasirašykime peticiją, sužinokime, kur Klaipėdoje dažniausiai žūsta nykštukai, ir pasirūpinkime, kad mūsų langai taptų matomi jiems migracijų metu.
Pirmamet ir žemuose namuose atsitrenkia. Ne masiškai, betkasdien po vieną, koks penketas.
Niekada neatsitrenkinėjo į tuoss langus ir pan. o va tą dieną visi vieningai nusprendė atsitrenkt? 😀 Ieškokit kas kokiu navigaciją trikdančiu radioginklu ar nematoma neužuodžiama oro tarša pasidarbavo. Lietuvių,, kariūnai’ir gamtos teršėjai taigi kaušu kaušai visada daro viską atbulomis rankom:D
Ne,, teršėjai,, o,, gynėjai,,..