Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-06 |
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko mero rezervo lėšų naudojimo tvarkų antikorupcinius vertinimus bei korupcijos rizikos analizę Kretingos, Šiaulių, Širvintų, Tauragės ir Telšių rajonų savivaldybių mero rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo procesuose. Nustatyta, kad šių lėšų skyrimo ir panaudojimo procesas gali sudaryti galimybes priimti nepagrįstus, subjektyvius sprendimus. Dėl to gali būti iššvaistomos savivaldybės lėšos, nukentėti visuomenės interesai.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme numatytą reglamentavimą, savivaldybės mero rezervo lėšos – tai savivaldybės biudžeto lėšų dalis (nuo 0,25 iki 1 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų), kurią savivaldybės taryba numato naudoti neplanuotoms, skubioms situacijoms spręsti, o sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo priima meras.
STT, atlikusi antikorupcinį vertinimą, nustatė, jog įstatymu nesureglamentuota, kas laikytina stichine nelaime, paliekant savivaldybėms pačioms spręsti, kokiems nuostoliams kompensuoti turėtų būti naudojamos mero rezervo lėšos. Taip pat atlikus ir kai kurių savivaldybių nusistatytų mero rezervo lėšų naudojimo tvarkų antikorupcinius vertinimus, nustatyta, jog mero rezervo lėšų naudojimą reglamentuojančiose nuostatose yra esminių spragų – nuo netikslių sąvokų apibrėžimų iki nepakankamos kontrolės ir viešinimo.
Atliktos korupcijos rizikos analizės metu STT nustatė, jog savivaldybių vidaus teisės aktuose numatyta pareiga pareiškėjams pateikti žalą pagrindžiančius dokumentus neretai būna nepakankama objektyviam patirtos žalos įvertinimui, o kai kuriais atvejais lėšos skiriamos net ir be visų reikalaujamų dokumentų. Pavyzdžiui, vienu atveju pareiškėjas kreipėsi dėl liūties padarytų nuostolių (patalpų užliejimo) atlyginimo, jo prašymas tenkintas nepateikus reikalingos pažymos iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.
Pateikiamas pavyzdys iš Kretingos rajono savivaldybės, kai pareiškėjai O. B. buvo skirta 1000 Eur gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti, o pareiškėja pateikė prašymą, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą dėl kilusio gaisro ir Nekilnojamojo turto registro išrašą.
„Jokių kitų duomenų, kaip, pavyzdžiui, nepriklausomų turto (žalos) vertintojų išvadų/ataskaitų, kurios patvirtintų prašomų sumų pagrįstumą, pateikta nebuvo. Nors šiuo atveju buvo kompensuota tik dalis prašomų sumų, kyla klausimas, kiek apskritai prašomos sumos atitiko objektyviai patirtus nuostolius ir ar administracijai pavaldūs darbuotojai gali įvertinti šių nuostolių sumas“, – rašoma STT korupcijos rizikos analizėje.
Kita atveju D. N. buvo skirta 4000 eurų gaisro padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti, bet paaiškėjo, jog pareiškėja savo gyvenamą vietą buvo deklaravusi kitu adresu, nei skirta suma nuo gaisro nukentėjusiam gyvenamajam būstui.
Be to, praktikoje nustatyta, jog pareiškėjų prašymai yra tenkinami skirtinga procentine apimtimi, pavyzdžiui, vienu atveju išmokama 82 proc. prašomos sumos, kitu atveju – 97 proc. Išmokos nustatomos ir skiriamos mero potvarkiu be objektyvios ir patvirtintos metodikos, todėl tai kelia neteisėtų susitarimų ir subjektyvių sprendimų rizikas.
Susipažinti su visa korupcijos rizikos analize bei pateiktais pasiūlymais galima čia.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą