Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-12 |
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, dar viename rašinyje apžvelgia, kaip 1953 metais uostamiesčio valdžia sprendė su gyvenamuoju fondu susijusius klausimus.
Tų metų spalį Vykdomasis komitetas nusprendė atšaukti 1952-ųjų gruodį priimtą sprendimą, kuriuo Valstybės saugumo komitetui buvo paskyręs apie 3000 kv. m ploto sklypą su jame stovėjusiu likerio ir degtinės gamyklos (buvusio bravoro) sandėliu ties Lenino (dabar – Lietuvininkų) ir Raudonosios armijos (dabar – Šaulių) gatvės kampu, kad pastarasis čia galėtų statyti du gyvenamuosius namus. Dabar jau buvo nuspręsta šią teritoriją paskirti Klaipėdos valstybiniam statybų trestui Nr. 5, kad jis čia statytų 280 vietų bendrabutį ir „kampinį gyvenamąjį namą“ su parduotuvei skirtomis patalpomis. Taip pat buvo nurodyta, jog pirmajame bendrabučio aukšte, „prie paradinio įėjimo“, turi būti įrengti „du buitiniai taškai po 18 kv. m kirpyklai ir batų taisyklai“.
Kartu Vykdomasis komitetas kreipėsi į LTSR Ministrų tarybą prašydamas, kad Prekybos ministerija susiplanuotų lėšas naujų likerio ir vaisvandenių bazės „Stumbras“ sandėlių statybai, nes minėtajame sklype buvę tokie sandėliai turi būti nugriauti „kaip esantys centrinėje miesto dalyje ir trukdantys naujai statybai“.
Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad šiuo metu Lietuvininkų a. 4 adresą turintis kampinis daugiabutis buvo pastatytas 1959 metais. Su juo sujungtas Šaulių g. 27 – 1955 metais.
Baigiantis 1953-iųjų spaliui dviem gyvenamųjų namų su parduotuvių patalpomis statybai skirtais sklypais Vykdomasis komitetas apdovanojo Faneros kombinatą. Jam buvo paskirta 1000 kv. m ploto teritorija Montės (dabar – Herkaus Manto) g. 38 ir dvigubai didesnis sklypas Žalioji (dabar – J. Karoso) g. 16. Kombinato direktoriui draugui Judaškinui buvo nurodyta statybas čia pradėti ne vėliau kaip antrą 1954 metų ketvirtį. Kartu buvo atšauktas prieš daugiau nei pusmetį priimtas sprendimas sklypą Montės g. 38 skirti trestui „Masloprom“.
Tą pačią dieną miesto valdžia Jūrų prekybos uostui paskyrė net 1,75 ha ploto sklypą ties Sportininkų ir Malūnininkų gatvių sankryža, kad jis čia statytų gyvenamuosius namus ir bendrabučius. Uosto viršininkas draugas Fominas buvo įpareigotas statybas čia pradėti ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Kitu tos dienos sprendimu nemenkomis valdomis Vykdomasis komitetas, atšaukęs prieš pusmetį priimtą sprendimą dėl Minijos gatvėje buvusių žemės sklypų skyrimo planuotai naujai superfosfato gamyklai, praturtino ir Klaipėdos laivų remonto įmonę. Jai atiteko du sklypai M. Gorkio (dabar – Liepų) gatvėje – 16-asis (800 kv. metrų ploto) ir 19-asis (1250 kv. metrų ploto), 1000 kv. metrų ploto sklypas ties Vytauto ir Žaliosios gatvių sankryža bei net 2,6 ha ploto valda Minijos gatvėje, „tarp pirmojo ir antrojo skersgatvio“. Įmonės direktoriui draugui Nosovui vėliausiam statybų startui buvo numatytas toks pat terminas – antrasis 1954 metų ketvirtis.
1953-iųjų lapkričio pradžioje su analogiškais poreikiais į miesto valdžią kreipėsi „Baltijos“ laivų statyklos direktorius draugas Majorovas. Jis nurodė, kad norint tęsti gyvenamosios statybos programą ir 1954-aisiais bei sukruti jos pagrindus ateinantiems metams, pageidauja keturių sklypų: ribojamo Simono Daukanto, Puodžių ir Puodžių Tako (galbūt turėtas omenyje skersgatvis, jungiantis dabartines S. Šimkaus ir Bokštų gatves); buvusio ties M. Melnikaitės (dabar – S. Šimkaus) ir Vytauto gatvių sankryža bei buvusius iš abiejų Melnikaitės ir Gintaro gatvių sankryžos pusių.
Kartu draugas Majorovas savo rašte Vykdomąjį komitetą informavo, jog statykla yra priversta atsisakyti jai anksčiau paskirtų sklypų Pergalės (dabar – Tiltų) gatvėje bei ties Montės ir J. Janonio gatvių sankryža, nes jie buvo mažo dydžio ir čia būtų reikėję užsiimti „smulkiai išskaidyta statyba“, be to jie buvo nutolę nuo „pagrindinių statyklos gyvenamųjų masyvų“.
Miesto valdžia netruko sureaguoti į tokį prašymą ir jau po savaitės perdavė laivų statyklai prašytus sklypus. Šiame sprendime nurodyta, kad perduoto sklypo, ribojamo S. Daukanto, M. Melnikaitės ir Puodžių gatvių, kuriame, beje, prieš karą stovėjo katalikų bažnyčia, plotas buvo 4000 kv. metrų.
Ties M. Melnikaitės ir Vytauto gatvių sankryža buvo perduotas 1500 kv. metrų ploto sklypas, o ties Melnikaitės ir Gintaro gatvių sankryža – 1200 kv. metrų ploto. Statybas direktorius buvo įpareigotas pradėti ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Po savaitės Vykdomasis komitetas atšaukė prieš tris mėnesius priimtą savo sprendimą dėl 840 kv. m ploto sklypo J. Biliūno (dabar – Galinio Pylimo) g. 22 skyrimo Klaipėdos valstybiniam žuvies trestui, kad jis ten galėtų statytų keturių aukštų gyvenamąjį namą su parduotuvei skirtomis patalpomis. Vietoje to šiam trestui tokioms statyboms buvo paskirtas panašaus ploto sklypas Pergalės g. 20, buvęs tarp Didžiosios Vandens ir Galinės gatvių. Statybas tresto vedėjui draugui Kulaženko statybas čia buvo nurodyta pradėti kaip ir visiems kitiems – ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Gruodžio pradžioje Vykdomasis komitetas nusprendė atšaukti ir dar vieną savo sprendimą, kuriuo 1952-ųjų vasarą buvo paskyręs Valstybės saugumo komitetui gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto sklypą ties S. Daukanto ir Sodų gatvių sankryža. Šį 200 kv. metrų ploto sklypą miesto valdžia jau perleido Faneros kombinatui ir jo direktoriui draugui Judaškinui nurodė statybas čia pradėti ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad šiuo metu S. Daukanto g. 35-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis buvo pastatytas 1957 metais.
„Atviros Klaipėdos“ publikaciją, kurioje buvo aprašytas pirmasis Vykdomojo komiteto sprendimas dėl minėtojo sklypo, perskaičiusi su tėvais 1959 m. lapkričio pabaigoje į Vokietiją išvykusi ir šiuo metu Brėmene gyvenanti Ulelė Lokys pasidalino, jog šiame name jos šeimai teko gyventi porą metų iki išvykimo.
„Buvome penki žmonės – trys vaikai ir mano tėvai. Kodėl mums buvo leista įsikurti šiame tuomet „moderniame“ bute – nežinau. Įsikūrėme čia 1957 m. spalio 20 d. Tuo metu tai buvo paskutinis namas gatvėje, buvo planuojama statyti ir kitus namus. Tačiau iki 1959 m. pabaigos jie dar nebuvo pastatyti. Mano tėvui buvo paskirtas konkretus butas tame bloke, jis dirbo buhalteriu baldų fabrike. Butų raktus dalino statybininkas. Jis netikrino, ar žmonės turi teisę įsikurti tame bute. Raktą gaudavai, jei jam duodavai pakankamai magaryčių. Mūsų atveju tai buvo keli šimtai rublių. Per ateinančias dienas reikėjo neatidaryti durų nepažįstamiems žmonėms, nes jie galėjo įsikurti bute – tada būtų reikėję dalytis butu su kita šeima. Visgi pas mus įėjo nepažįstamas žmogus, nes jo raktai tiko mūsų buto durims, jis tik suklydo aukštu. Tuo metu butas buvo labai modernus. Jį sudarė du kambariai, virtuvė su mūrine krosnele, vonios kambarys su vonia ir tualetas. Vanduo voniai buvo šildomas katile, kurį kūrendavo mediena. Koridoriuje taip pat buvo įmontuota sieninė spinta. Grindys buvo iš rudai dažytų medinių lentų. Namas turėjo centrinį šildymą. Šildymas veikė labai prastai, nes trūko kuro, dažnai buvo šildoma tik pjuvenomis. Priešais mus gyveno šeima su dukra, bet mes, vaikai, su ja nebendraudavome, nes jų tėvas dirbo KGB, o bendravimas su kaimynais buvo nepageidaujamas. Mums buvo paskirtas butas, nors mano tėvai nebuvo partijos nariai ir tarp jų pažįstamų taip pat nebuvo partijos narių“, – savo el. laiške išdėstė U. Lokys.
Per 1953-iųjų Kalėdas Vykdomasis komitetas priėmė dar vieną sprendimą dėl gyvenamojo fondo plėtros. „Trinyčių“ fabrikui 180 vietų bendrabučio statybai paskyrė 2600 kv. metrų ploto sklypą Vilniaus (dabar – Tilžės) g. 19A. Fabriko direktoriui draugui Čiudinovui, kai ir kitiems naujiems tais metais dalintų sklypų savininkams, tokias statybas buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip antrą 1954-ųjų ketvirtį.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Puiki ir įdomi publikacija.
Buvo įdomu, sužinojau kad Galinio pylimo gatvė buvo J. Biliūno…o koks jos pavadinimas buvo iki. J.Biliūno? Aš ten gyvenu…
Mannheimo gatvė