Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-05 |
Oro ir aplinkos tarša tampa pasaulio ir Lietuvos miestų kasdienybe. Tačiau to nereikėtų normalizuoti, nes tarša turi rimtas pasekmes žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai. Ypač emocinės sveikatos pusė lieka nematoma kalbant apie taršą miestuose. Būtent į ją yra svarbu atkreipti dėmesį, nes dėl taršos kilę patyrimai, tokie kaip sutrikęs darbo-poilsio režimas, nerimo ar depresijos simptomai, bejėgystės jausmas gali turėti ne tik asmenines (smunkanti gyvenimo kokybė), bet ir ekonomines pasekmes šalies mastu (daugiau nedarbingumo dienų, mažiau įplaukų į biudžetą).
Apie taršos patyrimo ir emocinės sveikatos ryšį Lietuvoje, žinių praktiškai nėra. KTU mokslininkų atliekamas tyrimas Klaipėdoje leis surinkti tokius duomenis, kurie bus pristatomi atsakingoms institucijoms, siekiant mažinti taršos problemą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 99 proc. pasaulio žmonių kvėpuoja saugumo standartų neatitinkančiu oru. Oro taršos šaltiniai yra įvairūs, bet būtent pramoninė tarša yra nereta miestų problema. Tačiau taršos naštą ir tikruosius jos kaštus fizinei ir emocinei sveikatai geriausiai gali suprasti tik tiesiogiai su ja susiduriantys žmonės.
Be oro taršos, dar yra eilė kitų taršos tipų, tarp kurių dažniausiai pasitaikantys yra iš krovos aikštelių kylančios įvairios kilmės dulkės, nemalonūs kvapai, triukšmas iš gamybinių patalpų ir transporto, vibracija, kylanti dėl gamybos procesų ar sunkiasvorio transporto judėjimo gyvenamosiose teritorijose, ir vaizdinė tarša.
Reikėtų turėti minty, kad labai retai kada patiriama tik vieno tipo tarša. Dažniausiai tai aibė taršos šaltinių, kurie trikdo kasdienes miesto gyventojų rutinas.
Užsienyje atlikti mokslo tyrimai rodo, kad įvairių tipų tarša daro poveikį ne tik fizinei – sukelia kvėpavimo takų, onkologines, širdies ir kraujagyslių ligas – bet ir emocinei sveikatai. Žmonės, gyvenantys greta taršių pramonės objektų, dažniau patiria lėtinio nerimo simptomus, nuolatinį susirūpinimą dėl savo ir artimųjų sveikatos ir stresą, kylantį iš negalėjimo kontroliuoti situacijos. Patiriamas nerimas neretai sukelia miego sunkumus, sunkumą susikaupti ir darbingumo mažėjimą. Ilgiau užsitęsus šioms būsenoms gali kilti stiprus bejėgystės jausmas. Pastebima, kad ilgą laiką trunkantis taršos patyrimas gali peraugti į potrauminio streso sutrikimą.
Klaipėdos atvejis
Klaipėda yra vienas Lietuvos miestų, kur taršos klausimas yra aktualus. Dėl savo geografinės padėties (uostamiestis) ir ekonominės struktūros (gausu pramonės objektų), Klaipėda yra tapusi pramonės ir transporto mazgu. Tai sukuria taršos zonas šiauriniuose ir pietiniuose miesto rajonuose, kur pramonės įmonių tarša patenka į gyvenamąją aplinką.
Klaipėdos bendruomenės ilgą laiką atsakingoms institucijoms kėlė klausimus dėl oro kokybės, kvapų, dulkėtumo ir triukšmo. Iš šių pastangų kilo nevyriausybinė organizacija „KIDE – Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“, vienijanti aktyvius miesto gyventojus.
KIDE vadovė Alina Andronova pati yra patyrus taršą, siekė įgarsinti kitų taršą patiriančių vietos gyventojų išgyvenimus. 2020 metų rudenį KIDE ir Baltijos tyrimai atliko kokybinį tyrimą, kuris atskleidė, kad „kvapai, dulkėtumas ir triukšmas, daro didelę neigiamą įtaką (…) sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, saugumo jausmui, socialiniams santykiams, darbingumui ir kitiems gyvenimo kokybės aspektams“.
Šio tyrimo rezultatai atskleidė sudėtingas patirtis, su kuriomis susiduria reguliariai taršą išgyvenantys Klaipėdos gyventojai. Dalyvių pasakojimai sutampa su užsienio tyrimų rezultatais. Žmonės nurodė ne tik fizinius simptomus, tokius kaip virškinimo ar kvėpavimo takų sutrikimai, bet ir prastą miego kokybę, mažėjantį darbingumą, suprastėjusią emocinę būklę. Gyventojai įvardijo patiriantys stresą, įtampą, lėtinį nuovargį, susierzinimą, beviltiškumą, diskomfortą, nesaugumą bei įstrigimo jausmą. Taip pat ir nerimą dėl vaikų sveikatos.
Tyrimo dalyviai pastebi, kad taršos patyrimas atsispindi ir socialinėje gyvenimo pusėje: norisi riboti bendravimą su kitais; tarša apriboja laisvalaikio galimybes. Gyventojai turi skirti daug laiko ir pastangų taršos pėdsakams šalinti savo gyvenamojoje aplinkoje. Dėl taršos, vaikų galimybės žaisti namų teritorijoje taip pat tampa ribotos.
Šie pirminiai rezultatai rodo, kad yra poreikis toliau gilintis į žmonių patiriančių taršą išgyvenimus, bet jau platesniu mastu.
Kad atlieptų šį poreikį, Kauno technologijos universiteto mokslininkės dr. Audra Balundė ir prof. dr. Audronė Telešienė įgyvendina mokslo projektą „Transformacinių pokyčių bendruomenėse įgalinimas per aplinkos taršos sukelto nerimo ir psichologinio atsparumo mechanizmų atskleidimą“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.
Tarptautinėje mokslo bendruomenėje pripažįstama, kad atliekant tyrimus bendruomenėms aktualiais klausimais, yra svarbu į tyrimo planavimo procesą įtraukti ir pačias bendruomenes. Tai svarbu dėl daugelio priežasčių, bet viena svarbiausių yra ta, kad bendruomenės turi tokių įvairiapusių žinių apie situaciją, kurių tyrėjai, tikėtina, neturės arba išmanys labiau teorinę problemos pusę. O tai smarkiai apriboja tyrėjų galimybes surinkti visapusiškai situaciją atskleidžiančius tyrimo rezultatus. Todėl šiame tyrime nuo pat jo planavimo pradžios bendradarbiaujama su Klaipėdos miesto bendruomenėmis, susiduriančiomis su tarša ir advokacijos veiklas šioje srityje vykdančia asociacija KIDE.
Kaip viskas vyko?
Remiantis užsienio tyrimų patirtimi, buvo sudarytas tyrimo klausimynas, kuris apėmė įvairius su tarša susijusius dalykus. Pirmoji klausimyno versija buvo pristatyta bendruomenėms 2024 m. žiemą viešo susitikimo metu. Kvietimu dalyvauti diskusijoje buvo pasidalinta Klaipėdos bendruomenių grupėse socialiniuose tinkluose. Gavus grįžtamąjį ryšį, tyrimo instrumentas buvo koreguojamas ir išsamiai išdiskutuotas su asociacija KIDE.
Patikslintas ir bendruomenių realijas atitinkantis tyrimo instrumentas 2025 m. vasarą buvo išbandytas pilotiniame tyrime, kuriame sudalyvavo 90 Klaipėdos miesto gyventojų.
Bendruomenių dalyvavimas klausimyno kūrimo procese buvo vertingas pirmiausia todėl, kad atskleidė tokius psichologinius, socialinius ir kitokius problemos aspektus, kuriuos gali žinoti tik taršą išgyvenęs žmogus. Šios įžvalgos suteikė progą pagerinti tyrimo instrumentą taip, kad jo pagalba surinkti duomenys padėtų geriau pažinti taršos reiškinį.
Kitas svarbus žingsnis – Klaipėdos miesto vietovių, kuriose dažniausiai patiriama tarša – žemėlapio sudarymas. Šiame etape buvo svarbus vietos bendruomenių prisidėjimas. Kadangi gyventojai aktyviai pranešinėjo apie taršos atvejus, tai leido kaupti statistiką ir remiantis ja parengti taršos paveiktų vietovių žemėlapius.
Pirmieji tyrimo rezultatai
2020 metais atliktas kokybinis tyrimas parodė, kad žmonės, patiriantys taršą ,jaučia nerimą, kuris trikdo jų kasdienes veiklas, tad siekta geriau suprasti šį reiškinį. Pirmiausia teiravomės, kaip stipriai tyrimo dalyviai nerimauja dėl skirtingų dalykų, tokių kaip, pavyzdžiui, blogėjanti žemės ekologinė situacija, kiti įvairūs dalykų, kurie nėra susiję su ekologija ir konkrečiai dėl patiriamos taršos savo rajone.
Rezultatai parodė, kad būtent nerimas dėl patiriamos taršos savo rajone ir nerimas dėl kitų dalykų gyvenime buvo reikšmingai stipresni už nerimą dėl žemės ekologinės situacijos. Šie rezultatai leidžia atmesti spėjimą, kad dėl taršos savo rajone dažniausiai nerimauja tik tie žmonės, kuriems rūpi ekologijos problemos.
Kitas įdomus radinys, kad žmonės, nerimaujantys dėl taršos savo rajone, turėjo ir aukštesnius bendrojo nerimo įverčius. Vienas iš galimų paaiškinimų, remiantis užsienio tyrimais, galėtų būti tas, kad gyvenant šalia taršos šaltinių žmogus tampa jautresnis apskritai, todėl ir bendras nerimas gali būti jaučiamas stipriau. Šiuos radinius papildo ir kokybinio tyrimo rezultatai, kur tyrimo dalyviai įvardijo, kad dėl patiriamo taršos sukeltos nemigos ir nerimo, yra jautresni ir kitose situacijose.
Yra žinoma iš bendrųjų žmogaus elgesio tyrimų, kad nerimas, nepriklausomai nuo jo šaltinio, nukreipia elgesį. Elgesys gali būti nukreiptas tiek į nerimo mažinimą, šalinant jo šaltinį, tiek ir į pasidavimą (nededama pastangų šalinti nerimo šaltinio). Šio tyrimo rezultatai rodo, kad nerimas dėl taršos savo rajone yra susijęs ir su veiksmų ėmimusi, ir su pasidavimu. Bet vis dėlto su pasidavimu susijęs kiek stipriau. Tai reiškia, kad nerimas dėl taršos vieniems žmonėms gali veikti kaip motyvuojantis veiksnys, o kitiems kelti sąstingį ar bejėgiškumo jausmą.
Tyrimai taip pat rodo, kad nerimo stiprumas nulemia, ar bus imamasi veiksmų, ar ne. Ar šiame tyrime nerimo stiprumas buvo lemiantis veiksnys, pasakyti kol kas nėra galimybės, bet ši prielaida bus tikriname pagrindiniame tyrime.
Kas toliau?
2025 m. rudenį vykdomas pagrindinis tyrimas, kuriama planuojama surinkti duomenis apie taršos patirtis iš 700 Klaipėdos miesto gyventojų gyvenančių taršos paveiktose rajonuose. Išanalizavus tyrimo duomenis, jo rezultatais bus pasidalinti su vietos bendruomenėmis bendrakūros sesijų metu. Toliau tyrimo rezultatai bus pristatyti plačiajai visuomenei ir įvairiems suinteresuotiems asmenims, pavyzdžiui, valstybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, verslo atstovams ir visoms/iems besidominčioms/tiems.
Projekto komanda dėkoja klaipėdietėms/čiams sudalyvavusioms/iems įvairiuose tyrimo etapuose.
KIDE įsitraukimas į tyrimą iš dalies finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)“ lėšų. Projektą remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Parašykite komentarą