Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-13 |
Prieš penktadienį numatytus Klaipėdos pilies bokštų statybų užbaigtuvėms skirtus renginius vykusios spaudos konferencijos metu uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus teigė, jog iki šiame objekte bus įrengta ekspozicija, klaipėdiečiams ir miesto svečiams bus sudaryta galimybė čia lankytis ir apžvelgti miestą.
Taip pat meras kartojo jau anksčiau išsakytus teiginius, kad dabartinės valdžios planuose išlieka siekis judėti visos pilies atkūrimo kryptimi.
Bokštą pastatė konkursą laimėjusi UAB „Pamario restauratorius“. Pradinė 2022-ųjų rugsėjį pasirašytos sutarties vertė siekė 3,38 mln. eurų, bet po keleto jos koregavimų galutinė suma išaugo iki 4,74 mln. eurų.
A. Vaitkaus teigimu, šio projekto skeptikai jau yra nutilę ir pripažįsta, kad miesto vaizdas pasikeitė į gerąją pusę. Pasak jo, dabar yra „nemaža ambicija“, kaip įveiklinti bokštą. Tam bus skelbiamas konkursas. Meras teigė, kad kol tai bus padaryta, aptarus su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi bus sudarytos galimybės lankyti bokštą ir iš jo apžvelgti miestą.
Kad galutinis variantas „neblogai pavyko“, sako ir bokšto projektą rengęs architektas Algirdas Stripinis. Jis irgi teigė girdėjęs iš kritiškai anksčiau pasisakiusiųjų, kad atsiradus bokštui, jie Klaipėdą pamatė kitomis akimis.
Anot A. Stripinio, projektuodamas jis vadovavosi ne tik istorikų ir archeologų tyrimais, bet ir brėžiniais, parengtais po bokšto gaisro. Juose buvo ir visi aukščiai, nurodyti pėdomis.
Buvęs „Pamario restauratoriaus“ vadovas Aldas Kliukas dalinosi, kad šios statybos buvo didelis iššūkis. Pirmiausia dėl to, kad naudotos istorinės, rankomis gaminamos plytos. Pasak jo, mūrijo tik trys aukščiausios klasės elitiniai mūrininkai.
„Stogo danga yra bebro uodega vadinamos čerpės. Vladas Žulkus sakė, kad būtent tokios buvo rastos. Kuo aukščiau į viršų – diametras mažėja, dengi ir gaunasi kankorėžio efektas, jos šiaušiasi. Vyrai kantriai ir grebėstus, ir čerpes šlifavo. Kiekviena čerpė tvirtinasi specialiais metaliniais laikikliais, jog dar ir klijuotos“, – pasakojo A. Kliukas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Paskutinis iššūkis, anot jo, buvo metalo konstrukcijos, kurias keliant vieną ant kitos paklaida galėjo siekti tik porą milimetrų.
Jau statybų metu buvo koreguojamas pirminis projektas ir darbai kuriam laikui buvo sustoję.
„25 metrų aukštyje yra vėjas, kuris apkabina ypač apvalų statinį, atsiranda spaudimas į pastato sienas, o palikti pastatą su atviromis angomis reikštų pripiltą krūvą vandens. Antras dalykas, bokštą tik per pusę plytos pastatyti. Radome sprendimus, kad nereikės ir 150 metų pertvarkyti“, – sakė meras.
Jis dar kartą patikino, kad „ambicija atstatyti pilį tikrai yra“.
„Esame sukūrę darbo grupę, esame pasistūmėję su planavimu, prašau administracijos darbuotojų, kad būtų ir grafikas su konkrečiais terminais. Galima daug darbų paraleliai atlikti vienu metu“, – teigė A. Vaitkus.
ISTORIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausiu renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų, ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas. Konkursą laimėjęs „Pamario restauratorius“ iš pradžių šiuos darbus įsipareigojo atlikti už 3,38 mln. Eur, tačiau šiuo metu suma jau yra padidėjusi iki 3,962 mln. eurų.
Brazauskas atstate valdovu rumus, nes turejo vizija ir sugrazino ldk svarbiausia statini vilniui. Pilis miesto metrika, dabar beveik absoliuti dauguma miestieciu dziaugiasi atstatytu bokstu, tik akli nemato, kaip jo fone, net turgaus gatves viduryje atsistoje fotografuojasi turistai.
Bet turi buti ir niurgzliu, kurie mato klaipeda tik karo zaizdu ir sovietmecio siaubo zaizdose. Savivaldybe galetu pradeti atstatineti sekancius bokstus, tai geriausia investicija su graza. O kam blogai, vaziuokit is kur atvyke…
Šimtu procentų už
Pats durniausias ir neproduktyviausias būdas paleisti vėjais municipalinius pinigus – statyti bokštą, paskui pilies muliažą. O jeigu ką, ir visą dešinio kranto senamiestį. Vis tiek viską darys „papigiaiski”, o vėliau krykštaus, kad „sutaupė”. Kam šito reikia? Autentikos nebesugražinsi už jokius pinigus. Pagaliau ir vizijos nėra. „Noriu pilies”! O ką ten nuveiksi? Atsakymo nėra. Tik yra keletas susireikšminusių žmogelių, kurie nori muliaže įsiamžinti. Ar tai tikrai prasminga veikla, ar tik vaikiško lygio ambicijos: Brazauskas Vilniuje pastatė Valdovų rūmus. Tai mes irgi ne prastesni. Pilį, pilį, duokit pilį…
Pritariu. Apart muliažo, Klaipėdosje nieko ir nėra. Bet kad ir muliažinis pilies bokštų atstatymas bus svarbi miesto dalis, manau svarbiausia. Ką padarysi jei karas viską sunaikino.