Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-17 |
Klaipėdoje per porą metų norima rekonstruoti Turgaus aikštę. Savivaldybė jau paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl šios aikštės ir jos prieigų atnaujinimo su darbo projekto parengimu.
Techninį projektą parengė MB „Altitudės“ (dabar – MB „Vietos“). Projekto vadovas – Rolandas Rakevičius, architektas – Aurimas Baužys. 127 550 eurų vertės sutartis dėl projektavimo su šia mažąja bendrija buvo pasirašyta dar 2019-ųjų vasarį. Pagal ją techninis projektas turėjo būti parengtas ir statybos leidimas gautas per 10 mėnesių, o jei reikėtų koreguoti detaliojo plano sprendinius, tam papildomai buvo numatytas mėnesis. Tokios korekcijos vėliau ir prireikė.
Šių metų rugsėjo pabaigoje savivaldybė pranešė, jog pagaliau gavo leidimą Turgaus aikštei rekonstruoti.
Parengtas techninis projektas apima ir Aukštosios g. atkarpos, Bružės, Skerdėjų, Šaltkalvių gatvių kapitalinį remontą.
„Projektuojama teritorija Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje apima valstybės nuosavybės žemę tarp Tiltų, Galinio Pylimo, Sinagogų, Pilies, Daržų gatvių. Teritorijoje suformuoti du valstybiniame registre įregistruoti sklypai, apimantys Turgaus aikštę ir Turgaus halę su lauko prekystaliais ir kitais priklausiniais“, – rašoma konkurso dokumentuose.
Įgyvendinant projektą vietoje automobilių stovėjimo aikštelės bus sukurta viešoji erdvė. Bus pakeista aikštės danga, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtas naujas apšvietimas, mažosios architektūros elementai ir želdynai, gatvėse bus įrengti dviračių stovai ir numatyti automobilių statymo sprendimai. Patekimas į Turgaus halę bus rekonstruotas remiantis universalaus dizaino principais.
Liepą savivaldybė skelbė, jog pasirašė šio projekto finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA). Pagal ją projektui numatoma skirti 3,32 mln. eurų. Iš jų 2,82 mln. eurų – iš Europos Sąjungos paramos, o 0,5 mln. eurų – iš savivaldybės biudžeto. Pasak savivaldybės, su CVPA pasirašytoje sutartyje nustatyta, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2029 m. rugsėjo 30 d.
Turgaus aikštė ankstesnės miesto valdžios buvo įtraukta į Klaipėdos miesto integruotą teritorijų vystymo programą, darbams planuota gauti beveik 2,3 mln. eurų, bet vis nebaigiant projekto juos teko perskirstyti kitiems projektams.
ISTORIJA
Buvusi Frydricho turgaus aikštė buvo suplanuota XVII a. 7‐ajame dešimtmetyje, jos atsiradimas sietinas su privilegijos suteikimu Frydricho miestui. XVII a. antroje pusėje jau egzistavo arba tuo metu buvo suplanuota ir dauguma šiandien išlikusių gatvių aikštės prieigose.
Aikštės erdvė nuo XVII a. pabaigos nebuvo užstatyta. Jos vidury tik per Septynerių metų karą fiksuojamas sargybos budėjimo postas, o XIX a. vidury – siurblys vandeniui iš šulinio paduoti. XX a. pirmosios pusės nuotraukose rytinėje aikštės kraštinėje matomas reklaminis stulpas, viešasis tualetas.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdos architektūros kontekste aikštėje ir jos prieigose užstatymas buvo gana archajiškas (daug dar XVIII šimtmetyje statytų namų), kaip ir gatvių dangos. Tiesa, jos ne sykį atnaujintos, lauko akmenis keičiant lygesnėmis gatvių ir šaligatvių dangomis. Užstatymas keitėsi lėtai, dažniausiai perstatant senus pastatus, pavieniais atvejais statant jų vietoje naujus.
1941 m. aikštėje buvo įrengta požeminė priešlėktuvinė slėptuvė. Dėl 1941 m. bombardavimo ir vėlesnių įvykių karo ir pokario metais aikštė ir gretimas rajonas smarkiai nukentėjo. Šiandien yra išlikę tik 10 iš 17 prieškarinių namų. Iš viso aikštėje ir gretimose gatvėse senojo užstatymo yra išlikę apie 36 proc. (36 iš 99 namų). Kai kurie senieji namai pakeitę išvaizdą neatpažįstamai.
Turgus ir ūkininkų bei amatininkų prekyba Frydricho turgaus aikštėje iki sovietmečio buvo proginis, o ne nuolatinis reiškinys, vienos konkrečios funkcijos aikštė neturėjo. Tik 1948 m. perkėlus čia pagrindinę miesto turgavietę, prekybinė funkcija įsivyravo, apimdama ir karo metais išgriautus plotus, kurie tapo erdve aikštei ir jos funkcijai „pratęsti“ į rytus.
Tikrinti perpardavėjus, jiems atskirai, o tikruosius iš kaimo ir smulkių ūkių atleisti nuo mokesčių ir tegul prekiauja kuo arčiau gatvės, bet po stogu. Klimatas atšiaurus, todėl turi būti patogu ir iš kaimo atvykusiems tikriesiems pardavėjams su tikrais natūraliais produktais ir pirkėjams. Tokį stogą kaip prie Akropolio padaryti, ar lyja ar sninga, turgus vyksta kiekvieną dieną, kas kada nori tada ir prekiauja nuo ryto iki vakaro, kaip kam patogu. Tikiu kad kaimo ūkininkai tam pritars. Perpardavėjų įmonėms tai irgi gerai, bet jie turi būti atskirti nuo tikrųjų kur yra iš kaimo. Tikrinti visus, kad būtų sąžiningai. Nes yra atvejų kai sviestas iš grietinėlės, o grietinėlė iš hidrintų riebalų ir t.t….
Turgaus gale buvusiame viesbutyje ” Deutsches Haus „,buvo 4 ta vidurine mokykla iki 1953 metu. As ja lankiau !
Be Žalumos, be medelių ši aikštė – tikras betono poligonas.
Geležinė logika pas kai kuriuos, turgus žlugs, nes nebeliks parkingo per visą kvartalą didžiausio…Be mašinytės nei per žingsnį, na bet nieko, teks priprasti ir paeiti penkias minutes su pirkiniais, gal rankos kojos nenukris.
Nebejuokinkit ,niekas ten nevaikščios …nu nebent kam reikia kontrabandiniu cigarečiu
Gal senojo turgaus teritorija ir reikia rekonstruoti,bet ne taip,kaip yra siūloma,jaigu bus padaryta taip kaip nori miesto valdžia,tai turgūs žlugs,ir liks senamiestis ir centras be turgaus,gal tuo kažkas ir siekia ir turės iš tuo naudos.
Prekybininkų yra tiek, kiek yra, bet visko gali nusipirkti ko reikia pradedant pavasarį nuo daigų, gėlių baigiant rudenį bulvių maišais ir morkų bei burokėlių maišeliais. Jei nebus automobilių stovėjimo aikštelės, tai kaip aš nusinešiu gėlių dėžes ir daržovių maišelius? Tikrai nevažiuosiu autobusu 🙂 Nenaikinkit automobilių stovėjimo aikštelės, ji turgaus dienomis būna pilnutėlė. Jei neliks kur statyti auto, tai turgus numirs. kitas reikalas halė. Halė turi būti šiuolaikiška kaip, kad yra Suomijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ar net Vilniuje – turiu minty Benedikto turgų Ukmergės gatvėje. Ūkininkų ir gurmanų. Bet, tik Halėje, o lauke turi būti pigios vietos prekiautojams grybais, uogom, svogūnėlių ryšeliu ar krapų sauja. Jokiu būdu neužmuškit Senojo turgaus Klaipėdoje.
Tai nieko tokio, bus kas ir be jūsų atvažiuos autobusu 🙂
Prekybininkų jau nebėra.Praktiškai nebėra turgaus.Kelios močiutes,ir ir pijokai ten gyvenantis.O žalumos turėtų būti daugiau,vis dėlto miesto centras,poilsio zonos reikalingos.
Prieš karą Klaipėdoje negyvenau,tad rekonstruoti ruošiamą teritoriją žinau tik kaip senąjį turgų,be kurio neįsivaizduoju savo gyvenimo.T.y čia perku viską-mėsą ,daržoves,vaisius,pieno produktus,gėles
Žinoma ,ne visi yra ūkininkų atvešti,yra perpardavinėtojų,bet juos įsigudrinau skirti.Šis turgus atlieka ne tik prekybinę funkciją,tai savotiška pasižmonėjimo vieta.Čia susitinka kolegos,bičiuliai ir.t.t.Gerai,jei padailins tą teritoriją,bet sunaikinti jos tikrosios paskirties -nevalia.Galima pridaryti pievelių ,takelių ,kavinių,bet kas jose šurmuliuos?Pažiūrėkim kaip klostosi reikalai Fridriko pasaže?buvusi labai patraukli erdvė,pamažu nyksta dėl tų pačių lankytojų trūkumo Sakot trūksta šiai teritorijai žalumos?Tai kam knisamas Dienoviidžio skveras?Tam ,kad pristačius gargarų,čia vasarojimo būstus susipiirktų
turtingieji atvykėliai iš kitų didmiesčių? Čia gyvenimo ,paslaugų oazę rreikia kurti miesto gyventojams.Turi turgų naujamiestis,nesunaikinkit jo ir senamiemiestyjje.
Kalbant apie fasadus, savivaldybė negali savo projektuose nurodyti, kaip remontuos privačius pastatus.
Aikštei trūksta žalumos, tikrai reikia projektuoti soodinamus medžius .Dabar jie yra įvairių lapijos formų , bei numatyti klumbas su gėlėmis .
Rekonstruojant aikštę, numatyti kad būtų sutvarkyti namų fasadai į aikštės pusę.Laikas žiūrėti kompleksiškai, gal jei reikia irpožemines inžinerines komunikacijas sutvarkyti toje vietoje
Apie požemines erdves sunku įsivaizduoti.
Bus tas pats , kaip ir su mūsų centre esančią aikštę.
Kasinėjimai, o ten… sprogmenys ir taip toliau.
Gaila Senojo turgaus . Senamiesčio gyventojai liks be šviežių žalumynų, be uogų ir vaisių.
Ir ko jums gaila, jog vietoje asfalto lauko bus pagaliau normali aikštė padaryta?
O pati turgaus funkcija niekur nedings, tik pačių prekybininkų jau praktiškai nėra likę.
juk aikštėje galima prekiauti, gi tas daržoves tik po gerą pusdienį pardavinėja du kartus savaitėje. Vakarų Europoje būtent tokiose sutvarkytuose aikštėse ir prekiaujama, tik reikia numatyti kur vandenį prekiautojai išsipils nuo tu daržovių pardavinėjimo. Pavakarį gražiai nušluojama ir aikštė blizga miestelėnam ir svečiam. Dabar, ne turgaus dienom gi nyki ta aikštė
kokia graži buvo aikštė, dabar tuščia turgaus halė riogso, tenai prekybai ne daugiau 10 nuošimčių ploto tenaudojama..