Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-20 |
Apie naujos Vyriausybės darbą bei įvairias peripetijas buvo ir vis dar yra kalbama įvairiose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
Jau ne kartą esu minėjęs, kad ir man, gyvenančiam vidury Anglijos, įdomu, kas vyksta Tėvynėje. Bet dabar nusprendžiau pasiteirauti, ką galvoja kiti mano likimo bičiuliai, kaip jiems atrodo viskas iš šono. Tokį klausimą uždaviau visose populiariose feisbuko Lesterio lietuvių grupėse. Norėjau padaryti tautiečių apklausą su jų nuotraukomis, vardais ir pareigomis. Deja, į mano klausimą atsiliepė vos septyni emigrantai. Ir kaip nebūtų gaila, visi norėjo savo nuomonę pareikšti anonimiškai. Kodėl tokia baimė, niekas negalėjo paaiškinti. Tiesiog taip nusprendė.
Todėl čia aš tik apibendrinsiu Lesterio lietuvių nuomonę, juo labiau, kad dauguma jų sutapo. Deja, nė vienas iš man parašiusių nebuvo patenkinti dabartine politine situacija. Visi išdėjo į šuns dienas socialdemokratų apgavystes, pradedant V. Blinkevičiūtės apgaulingais pažadais ir baigiant ta jau nelaiminga tapusia koalicija su aušriečiais.
„Tokios apgavystės pateisinti neįmanoma, tai tautos pažeminimas. Jei anksčiau dar pasitikėjau šia asmenybe ir pačia partija, tai dabar jos nekenčiu, ir kažin ar ateityje galvosiu kitaip“, – rašė vienas Lesterio lietuvis. Kitas pridėjo: „Tai, kas vyksta šiandien mano tėvynėje, tai jau ne mano Lietuva. Džiaugiuosi, kad iš jos pabėgau, ir neplanuoju grįžti, nes čia jau turiu savo namus“. Trečias žmogus rašė, kad Lietuva per trisdešimt penkerius Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjo išsivaduoti iš sovietinių gniaužtų, korupcijos ir mentaliteto…
Skaičiau štai tokias tautiečių nuomones ir pagalvojau, kad gal dėl gana aštrios kritikos niekas ir nedrįso viešinti savo tapatybės. Žmonės buvo pikti, ir, ko gero, juos galima suprasti. Štai kad ir paskutinieji Vyriausybės sprendimai. Ne tik aš, bet ir kai kurie Seimo opozicijos atstovai nepateisinamu ir kvailu vadina sienos su Baltarusija uždarymą. Matyt, ne nuo to galo reikėjo pradėti daryti tvarką. Tie nelemti balionai skraidė jau prieš keletą metų ir vis dar sėkmingai skraido iki šiol. Mūsų mylimas Gerovės valstybės vadovas piktdžiugiškai šypsojosi ir sakė, kad „bulbašynui“ skaudės. O ką mes matome dabar? Kam labiau skaudėjo, turbūt visi žino ir supranta. Galbūt tai ir galima vadinti hibridine ataka, bet negalima pamiršti, kad kovoje su kenkėjiška kontrabanda jėgos nelygios. Čia skaudžiausia, kad toje kovoje priešo pusėje dalyvauja ir lietuviai. Pradedant paprastais kontrabandininkais ir baigiant korumpuotais pareigūnais pačiuose aukščiausiuose teisėsaugos sluoksniuose. Tai ne mano išmislas, tai jau atskleidė žurnalistiniai tyrimai.
Bet aš tikiu, kad ateis laikas, kai visos blogio jėgos vienaip ar kitaip bus nugalėtos. Ir aš galėsiu grįžti į savo gimtinę nebijodamas jokių hibridinių atakų.
Baigdamas šį rašinėlį, noriu pakeisti temą.
Aš nesakau ir niekada nesakiau, kad negrįšiu į Lietuvą visam laikui. Gyvenimas nenuspėjamas. Iki šiol mane su Lietuva sieja pasas, banko sąskaita ir mokėjimo kortelė bei telefono abonentas. Turiu dar ir nekilnojamojo turto, kurį sūnus mano vardu jau sėkmingai pardavinėja. Kas žino, gal kada pirksiu kitą. Tik štai nustebau dėl kai kurių smulkmenų.
Šį mėnesį pirmą kartą gavau sąskaitą už elektros energiją, kurios niekas nenaudoja mano name. Niekas ten negyvena ir jau keletą metų mano prašymu yra atjungta elektra. Kas mėnesį sėkmingai deklaruoju tuos pačius skaičius ir visada sąskaitoje būdavo nuliai. Šį kartą sąskaitoje mokama suma įvardinta kaip abonentinis mokestis. Beje, už savo mobiliojo ryšio numerį (abonentą) į Angliją išvažiuodamas mokėjau tik simboliškai, nes turėjau minimalų planą, kuris kainavo nepilnus pusantro euro per mėnesį. Nors su niekuo nekalbu ir niekada lietuvišku numeriu nesinaudoju užsienyje, šiandien mano mėnesinis mokestis išsipūtė iki šešiolikos eurų.
Ir dar viena juokinga smulkmena su mokesčiu už vandenį. Šį mėnesį vandentiekio bendrovė kažkodėl priskaičiavo viso labo tik septyniolikos centų mokestį. Mokėjau per savo lietuvišką banką, tai šis iš mano sąskaitos už pervedimą nulupo trisdešimt tris centus. Štai tokios mūsų šalies politinės, ir ne tik, peripetijos bei aktualijos.
Linkiu visiems džiaugsmingų artėjančių šventų Kalėdų ir taikaus gimtinės dangaus.
Parašykite komentarą